Uncategorized
0124
Jo gimtadienis: maža sukaktis
Vytautas kritiškai apžiūrėjo savo darbo stalą. Ant jo paprastai vyravo kūrybinis chaosas, bet šiandien
Zibainis
Uncategorized
01.8k.
– Tu juokauji? – nustebo jis, – kaip tai įmanoma? Tau juk tik dvidešimt vieneri! Kodėl niekada anksčiau apie tai nekalbėjai?!
– Ar tu juokauji? – suglumo Povilas, – kaip tai galėtų būti? Tau juk tik dvidešimt vieni metai!
Zibainis
Uncategorized
0107
Čia ne senelių namai. Man jos čia nereikia.
Atsitiko vienas neįprastas gyvenimiškas įvykis, kurį papasakojo mano močiutė, kai ją aplankiau kaime.
Zibainis
Uncategorized
01.1k.
Išsiskyrėme prieš mėnesį. Ar nieko nepamiršai?
“Mėnesį jau kaip išsiskyrėme. Tu nieko nepamiršai?” – Paulius, tu nepamiršai, kad šiandien
Zibainis
Uncategorized
02.7k.
Tai ne senelių namai, ji čia nereikalinga.
Mums ne senelių namai, man ji čia nereikalinga… Šią neįtikėtiną gyvenimišką istoriją man papasakojo
Zibainis
Uncategorized
0160
Nuotaka pamiršo, kaip sakyti „ačiū“
Viltė stovėjo ketindama šokti automobilyje, kai draugė Aušrinė sulaikė ją klausimu. – Kažko užkąsti pas jus būtų?
Zibainis
Uncategorized
01.1k.
– Aš noriu skirtis, – paskelbė ji.
– Aš paduodu skyryboms, – pranešė Rūta. Andrius tuo metu įsitraukęs žiūrėjo krepšinį ir…
Zibainis
Uncategorized
0158
Nuotaka pamiršo, kaip sakyti „ačiū“
Nebaigta mokėtis „ačiū“ — Gabija, ar turi ką užkandžiauti? — paklausė Austėja, skubėdama pro šalį.
Zibainis
Uncategorized
0326
Jis vistiek neilgai gyvens, – šaltais žodžiais tarė žmona. – Geriau pats atvažiuok ir pakalbėk su gydytoju.
– Jis vis tiek yra nepagydomas, – tarė žmona svetimu, šaltu balsu. – Pats atvažiuosi ir pasikalbėsi
Zibainis