Uncategorized
0106
Ji buvo sena, bet neprarado proto aiškumo.
Žilai plaukai drebėjo, o rankos virpėjo. Ji buvo sena, bet dar nepraradusi proto aiškumo. Kiekvieną rytą
Zibainis
Uncategorized
02.2k.
Visi geria, geria, butelių pilna, o maisto visai nėra.
Namuose buvo svečių. Svečių pas juos būdavo beveik visada. – Visi geria, geria, butelių pilna
Zibainis
Uncategorized
054
Gyvenimas – nenuspėjamas ir žavingas: kai manome, kad viskas baigta, jis tik pakeičia dekoracijas.
Ir vis dėlto, mano draugai, gyvenimas yra nenuspėjamas ir žavus dalykas. Kartais manome, kad viskas baigta
Zibainis
Uncategorized
0164
Pas mus laiptinėje virš mūsų gyveno kaimynas. Jo šeima buvo laikoma probleminė; tėvai gėrė, o kai trūko pinigų gėrimui, tėvas išliedavo pyktį ant žmonos ir sūnaus.
Mūsų laiptinėje tiesiai virš mūsų gyveno Vytas. Jo šeima laikyta asocialia: tėvai gerdavo, o kai pinigų
Zibainis
Uncategorized
0538
Nebuvo kur eiti. Visiškai niekur… „Keletą naktų galima praleisti stotyje. O kas toliau?“
Nijolei nebuvo kur eiti. Tai yra, visai nebuvo kur… „Kelias naktis galiu praleisti geležinkelio stotyje.
Zibainis
Uncategorized
0531
Vėlų rudenį namo po darbo: tamsa ir šviesų silpnėjantis spindesys.
Ona grįžo namo po darbo. Ruduo, purvina, tamsu… Net gatvių žibintai nesugeba apšviesti visko aplink
Zibainis
Uncategorized
0223
Džiaugsminga atradusi gerai apmokamą darbą, apie kurį net nesvajojo.
Agnė labai džiaugėsi radusi darbą su tokia didele alga, kurios net netikėjo galinti susilaukti.
Zibainis
Uncategorized
0707
Brolis paliko savo naujagimį sūnų mano kieme prieš 27 metus – prieš dvi dienas grįžo ir apkaltino mane.
Prieš dvidešimt septynerius metus mano brolis paliko savo naujagimį sūnų ant mano slenksčio ir dingo
Zibainis
Uncategorized
0174
Jis dabar gyvens su mumis?” – paklausė jis žmonos, žvelgdamas į sūnų.
“Ar jis dabar gyvens su mumis?” – paklausė jis savo žmonos, žvelgdamas į sūnų. Veronika Gražina
Zibainis