Uncategorized
044
– Mama, ar nori padovanoti mūsų butą brolio sūnui? O po to ateiti gyventi pas mane? Aš neleidžiu!
Mama, ar išties nori dovanoti mūsų butą brolio sūnui? Ir po to ateiti gyventi pas mane? Aš neleisi!
Zibainis
Uncategorized
08
-Na, kokia aš tau močiutė?
Na, kaip aš tau senelė? Man tik penkiasdešimt su uodegle. Ar aš tokia sena? švilpia ji, padėdama ant
Zibainis
Uncategorized
011
Ji išvarė senolį iš kavinės, net neįtardama, kad po dešimties minučių jis amžiams pakeis jos gyvenimą.
Ji išvarė senuką iš restorano, nė neįtardama, kad po dešimties minučių jis visam gyvenimui pakeis jos likimą.
Zibainis
Uncategorized
021
– Išlaikyk kantrybę, dukra! Dabar esi kitoje šeimoje, todėl reikia gerbti jų tvarką.
Išlaikyk kantrybę, dukra! Dabar esi kitų šeimoje, todėl turi gerbti jų tvarką. Tu ne svečiuojai, o į
Zibainis
Uncategorized
055
Kol buvai komandiruotėje
Rūtelė, aš grįžau namo, pasitik mane! Linai?! Kodėl taip anksti? Juk sakei grįši tik po trijų dienų…
Zibainis
Uncategorized
060
Olia, ar tai tavo pertekliniai kilogramai?
Aistė, ar tie tavo papildomi kilogramai? Argi ne problema? nesitraukė Domanto motina Viltė.
Zibainis
Uncategorized
015
– Ar žinot, kuo mano sesutė sostinėje užsiima, jos visiškai nepaminėtum. Ir dar nepasigirsiАле я зрозуміла, що її успіхи — це лише частина великої загадки, що ховається за блиском столиці.
Oi, mano dukra tikra genijė! girsiusi Eglė kaimynėms. Baigė semestrą vien tik penktukais! Dar ir darbus
Zibainis
Uncategorized
020
Kitą dieną po vyro laidotuvių anyta išvarė mane su dviem mažais vaikais į speiguotą žiemą, neturint nei prieglobsčio, nei kur eiti; praėjus penkiolikai metų ši moteris netikėtai vėl atsirado mano gyvenime
Žinai, kartais gyvenimas pasisuka taip, kaip nė neįsivaizduoji… Iki šiol kartais pažadinu save
Zibainis
Uncategorized
010
–Palaukite, – sakė jis.
20231230, Vilnius dienoraščio įrašas – Palaukite, – sakiau aš, bandydamas atgauti ramybę. –
Zibainis