Uncategorized
071
Pavydos nuodai
Pavydas pikta gyvatė Vytai, man labai baisu… Goda neramiai gniaužė servetėlę delnuose, o jos balsas
Zibainis
Uncategorized
012
Vieną dieną tėtis mane pakvietė į savo kambarį: norėjo aptarti rimtą temą, bent jau taip pasakė. Tiesą sakant, buvau šiek tiek sunerimusi. Svetainėje manęs laukė moteris.
Mano šeimos gyvenimas visada sukosi apie tėvą jis mane augino, rūpinosi manimi ir buvo tvirtas ramstis
Zibainis
Uncategorized
0208
Kai baigiasi baimė
Mama, aš jau namie! garsiai sušunka Kotryna, žengdama į butą ir atsargiai padėdama kuprinę prie durų.
Zibainis
Uncategorized
010
Trys metai remonto be svečių
Trys metai remonto be svečių Eglė padėjo puodelį ant palangės ir išgirdo, kaip Darius sustingo koridoriuje.
Zibainis
Uncategorized
010
Rudenės laukia, kol paliksiu šį pasaulį – planuoja perimti mano butą, bet aš nuo seno pasirūpinau savo reikalais.
Man jau sukako 60 metų ir gyvenu vienas. Neturiu vaikų ir nesu vedęs. Nors kažkada turėjau žmoną.
Zibainis
Aš irgi dusau
Aš irgi dustu Sekmadienio vakarą, kai Dalia dėlioja ant lentynos ką tik išlygintus marškinius, Mantas
Zibainis
Uncategorized
012
„Pamiršk rūgščią sriubą!“ Po šeimos vakarienės su mano tėvais susikroviau žmoną
Praėjusį savaitgalį su žmona nuvykome pas jos tėvus vakarienės. Tada ir įvyko nemaloni situacija.
Zibainis
Uncategorized
033
Gyvenimo pamokos Julijai
Gyvenimo pamokos Julijai Egidijau, turiu tau kai ką pasakyti, pasakė Ramunė, nervingai suspausdama, paskui
Zibainis
Uncategorized
015
Aš tavęs nekenčiu – tikrai ne
Aš tavęs nekenčiu O juk niekas nepasikeitė… Rūta pirštais nervingai trynė megztinio rankovės kraštą
Zibainis