mirė. Vietoj to, ji pradėjo gyventi.
Su kiekviena diena Rūta atranddavo naują džiaugsmą – ryto kavą ant paplūdimio, pokalbius su vietiniais, vėjo šnabždesį palmių lapuose. Ji prisiminė, kad gyvenimas nėra tik aukojimasis ir pareigos, bet ir maži laimės akimirkai, kurias ji ilgai buvo pamiršusi.
Vieną vakarą, žiūrėdama į saulėlydį, ji suprato, kad jausmas, kurį laikė prarastu, iš tiesų buvo tik užmigdytas. Ji mylėjo save. Ir tai buvo pakankamai.
Taip baigiasi jos istorija. Ir taip prasideda nauja.
