„Mama, pranešk, kai Mantas su Gabija pas tave važiuos, tą dieną aš geriau liksiu namie su Austėja“, – tarė mano duktė. „O kas atsitiko? Kodėl ji tau nepatinka?“ – paklausiau, nes jau ne kartą pastebėjau, kad mano duktė vengia susitikimų su sūnaus žmona. Ši istorija privertė susimąstyti, kas vyksta mūsų šeimoje ir kaip elgtis tokioje situacijoje.
Šeimos susitikimai ir įtampa
Turiu du suaugusius vaikus: sūnų Mantą ir dukterį Dailę. Mantas vedęs Gabiją jau trečius metus, vaikų jie dar neturi. Dailė gyvena atskirai su dukteryte Austėja, jai septyneri, ir dažnai lankosi pas mane. Gyvenu nedideliame miestelyje, kur turime namą su sodu – Austėjai tai kaip mažas rojus – bėgioja, žaidžia, padeda laistyt gėles. Mantas su Gabija taip pat atvažiuoja, bet rečiau, nes jie gyvena Vilniuje ir turi daug užsiėmimų.
Visada stengiausi šeimą suvesti kartu, ypač šventėse. Tačiau pastaruosius dvejus metus pastebėjau, kad Dailė vengia susitikimų, jei žino, kad dalyvaus ir Gabija. Pradžioj galvojau, kad tai atsitiktinumas, bet vėliau ji pati pasakė: „Mama, pranešk, kai jie važiuos, nenoriu su jais susidurti.“ Nustebau ir paklausiau, dėl ko taip, bet Dailė tik nusišypsojo: „Nieko, tiesiog nenoriu.“ Bet aš gi motina, matau, kad kažkas ne taip.
Kas negerai su Gabija?
Gabija – gera mergina, bent jau man taip atrodo. Ji mandagi, visada padeda virtuvėje, atveža dovanų, kalba apie mano sveikatą. Su Mantu jie atrodo laiminga pora, jis myli ją be galo. Tačiau pradėjau pastebėti, kad su Daile Gabija elgiasi šaltokai. Pavyzdžiui, paskutiniu šeimos pietų ji vos kalbėjo su Dailė, o kai Austėja ką nors pasakodavo, Gabija tik šypsodavosi ir tylėjo. Gal tai smulkmena, bet Dailė, regis, tai suvokia kaip abejingumą.
Bandžiau kalbėtis su Daile, bet ji tik nušypsodavo ar pakeisdavo temą. Kartą visgi pasakė: „Mama, ji kažkokia išdidžioji. Visą laiką apsimeta, kad ji geriausia, o mes su Austėja jai lyg kam trukdome.“ Nustebau – man Gabija niekad neatrodė išdidži. Bet gal aš tiesiog nematau to, ką mato mano duktė? Dailė visada buvo jautri, o po skyrybų su vyru tapo dar labiau pažeidžiama.
Pokalbis su sūnumi
Nusprendžiau pakalbėti su Mantu, kad suprasčiau, ar nėra kokio konflikto. Jis pasakė, kad Gabijai viskas normalu su Daile, tiesiog jie „nesutapo charakteriais“. „Mama, žinai pati, Dailė kartais visus atstumia, ji visada susimąstiusi“, – pridūrė jis. Nepritariau – Dailė man gera ir atvira, gal tiesiog jaučiasi nesaugiai šalia Gabijos.
Mantas pažadėjo pasikalbėti su Gabija, bet neesu tikra, ar tai padės. Bijau, kad ši įtampa tarp jų augs. Austėja, pavyzdžiui, dievina dėdę Mantą, bet Gabiją vadina „teta, kuri visą laiką tyli“. Vaikai gi jaučia geriau už mus.
Kaip išsaugoti šeimą?
Man sunku matyti, kad mano vaikai nesugeba sutarti su artimaisiais. Norėčiau, kad susirinktume visi kartu, kaip anksčiau, kad Austėja augtų mylint šeimos šešėlyje. Bet kaip tai padaryti, jei Dailė nenori net būti tame pačiame kambaryje su Gabija? Pakalbėti su abiem? O gal nesikišti ir leisti jiems patiems išsiaiškinti? Bijau, kad jei įsikišiu, tik pabloginsiu situaciją.
Jei turėjot panašių patirtį, pasidalinkite, kaip išsprendėte tokius šeimos konfliktus. Kaip padėti dukteriai ir uošvei susirasti bendrą kalbą? O gal aš per daug noriu suderinti ir reikia tiesiog priimti, kad jos nebus artimos? Parašykite, man labai reikia patarimo.
