Ji atėjo pirmoji
Valentina Grigorjevna atsikėlė penktą ryto, kaip visada. Keturių dešimtmečių darbo gamykloje įprotis neišnyko, nors jau trečius metus pensijoje. Tyliukais, kad nepabudintų Mykolo Semiono, nuėjo į virtuvę, užvirino vandens arbatai. Lauke dar tamsu, bet ji žinojo – greit užauš.
Šiandien ypatinga diena. Šiandien rugsėjo pirmoji, o anūkė Dovilė eina į pirmą klasę. Valentina Grigorjevna nerimavo labiau nei pat mergaitė. Visą savaitę perrinkdavo moksleivės uniformą, tikrindavo kuprinę, skaičiuodavo sąsiuvinius. Mykolas tik galvą kraipė ir sakydavo, kad ji eina iš proto.
“Kodėl taip šokinėji kaip pabaisa?” burbėjo jis. “Sūnus pats ėjo mokyk”O dabar aš noriu būti pirmoji,” atsakė Valentina Grigorjevna, “pirmoji sutikti ją prie mokyklos, pirmoji pasveikinti.”
