Ei, prisimeni, kaip kai kurios istorijos tiesiog neįsivaizduojamos? Mano senoji draugė Aistė… mes esame draugės jau daugelį metų. Kartais ji man pasakojo, kaip sunki jos gyvenimo kelionė, nes visą dvidešimt metų gyveno kartu su vyru ir mama.
Inga tai buvo ta tipo moteris, kuri visada išnaudodavo kitus, net jei tai buvo jos paties dukra. Kiekvienas jos žingsnis atrodė nesėkmingas. Jos mama buvo 85 metų, bet net tokiame amžiuje dar aktyviai dalyvavo šventėse ir senų draugų susitikimuose.
Inga visada jautė, kad Aistė jai yra skolinga ne tik pinigais, bet ir visu gyvenimu. Kai Aistė sužinojo, kad laukia kūdikio, jos vyras išėjo iš namų ir susitiko su kita moterimi. Inga savo pyktį išleido ant dukters, kuri priminė tėvo išvaizdą ir požiūrį.
Aistė niekada nebuvo tiesiog vaikų mamos jai teko dirbti kaip valytoja, padavėja, o kartais net kaip namų tvarkytoja. Po darbo ji grįždavo namo, nuimdavo kilimus ir gamino maistą. Mama niekada nenorėjo, kad ji ką nors darytų, ir dažnai piktaužduodavo, kai Aistė pagamindavo ką nors, ko ji nenorėjo. Ir spėjok, vargšai, Aistė netgi pasitraukė iš vienos darbo vietos, kad galėtų pasigaminti tai, ką mama reikalavo, net jeigu tai buvo per toli nuo jų Vilniaus miesto centro.
Tą dieną Aistė šventė gimtadienį. Mes visi susirinkome prie stalo ji paruošė puikų patiekalą, bet aš pastebėjau, kad jos akys liūdesio pilnos. Ji man pasakojo, kad su mama įvyko didžiulis skandalas. Galiausiai mes visi išėjome anksti.
Kitą rytą, kai pakrypau ištirti, sužinojau, kad Aistė jau nebe čia. Pasirodo, po to, kai visi išėjo, Inga vėl išprovokuodama konfliktą, sukėlė Aistės širdies sustojimą, o skubios pagalbos nepakvietė. Naktį ji mirė. Tokia bjauri pamoka: kaip viena moteris gali valdyti kitą iki pat paskutinės minutės.
Visų pavyzdžių pakartojimas, bet kai žiūri atgal, jaučiu, kaip šitas skausmas lieka širdyje kaip šaldytas šviesus prisiminimas, lyg eurų skaičius banko sąskaitoje niekada nesusigauna.
