Ei, pasikalbėkime šiek tiek, kaip man viskas sukosi pastaruoju metu. Prieš maždaug dešimt metų su Mariusiu susituokiau. Tuomet abu buvome apie trisdešimt, jis dirbo didžiosios įmonės vadovu Vilniaus centre, aš grožio salone Kauno širdyje. Gavome du vaikų mažąjį Tomasą ir nuostabią Lieną, aš iš tėvystės atostogų grįžau ir visiškai nutraukiau darbą. Finansiškai mums viskas sekėsi, nes Mariusio atlyginimas buvo geras, eurų po 2000 per mėnesį.
Marius buvo tiesi karjeros žmogus, dažnai būdavo iš namų, o laisvalaikį praleisdavo su savo mama. Mano svainokė Ona, puiki aktorė, kuri savaime sugeba įkvėpti skausmo ir pyktų scenas, kad tik pritrauktų dėmesį į sūnaus gyvenimą. Vieną šeimos susibūrimą ji man šaukė:
Marius yra tik mano, ir nesvarbu, kad tu esi jo žmona. Šeima jam yra tik aš! Turėtum mane suprasti, nes pats esi mama. Ir kad bebūtų kas, visada turi padėti sūnui!
Tai man liko įsiminus. Kitą rytą paklausiau Marį, kas tai reiškia. Jis bandė ištaisyti mamos elgesį, kaip kad tai būtų juokingas pokštas, bet nieko nesupratau.
Visi geri dalykai kaikur baigiasi. Praėjusius metus Mariusas neteko iš darbo, ir jis pradėjo išgerti, kad išgyventų liūdesį. Aš vėl grįžau dirbti grožio salone, kad pragyventume.
Vis dar tikėjau, kad jis kažkada susigrius ir vėl taps tas pats. Bet stebuklų nebuvo viskas tik darėsi blogiau. Paskelbiau skyrybas, o Mariusas persikėlė pas mano močiutę.
Aš buvau išlaisvinta jau nebereikia maitinėti vieną burną. Tačiau po mėnesio mano svainokė paskambino:
Ar pamiršai, ką tau visada sakiau? Tu visada turi padėti sūnui! Mano pensija nepakanka, todėl reikalauju, kad kiekvieną mėnesį atsiųstum pinigų Mariusui!
Koks nusikaltimas! Aš atsakiau, kad kreipsiuosi dėl išlaikymo, nes tai tėvo pareiga remti vaikus. Ji tiesiog sako, jog aš ją sukėlau, kad jos sūnus tapo toks.
Man labai nepatiko jos žodžiai, nutraukiau pokalbį. Įdomu, kad vis tiek dar jausiu, jog myliu buvusį vyrą, bet nežinau, kaip galėčiau jį praleisti savo gyvenime.
Tai tiesiog mano pasakojimas, drauge, kai kurių žmonių gyvenime viskas gali pasikryžiuoti netikėtai. Tikiuosi, kad galėsi suprasti, ką šiuo metu jaučiu. Saldžios dienos!
