Maždaug valandą stebiu būsimus tėvus vos tik laiko vidurinę mokyklą baigusius.
Neseniai lankiausi pas ginekologę. Kaip visada, eilė ilga, gydytoja vėluoja. Už manęs stovinti nėščia mergina, atrodo, ką tik sukako aštuoniolika metų, ne viena, o su būsimu tėčiu irgi tokio paties amžiaus. Tėvai visiškai nekreipia dėmesio į eilę, elgiasi taip, kaip tik nori. Vaikinas garsiai kikena visame koridoriuje, didžiuodamasis būsima tėvyste:
Kiek smagu, kad bus sūnus, ane? Hihihihi…
Šį sakinį jis pakartoja dešimt kartų, kol staiga susimąsto:
Palauk, juk dar jo nepavadinom! Duokim jam kokio nors daktaro vardą!
Tada jis vaikšto po koridorių, garsiai skaito gydytojų pavardes ir vardus, komentuoja. Užbaigęs savo apžvalgą, vaikinas atsisėda šalia merginos, vėl ima kvatojo. Pro šalį ėjusi vyresnio amžiaus moteris sudrausmina:
Jaunuoli, būkit ramus!
Vaikinas nustebęs atsisuka, žiūri atidžiai į moterį ir sako:
Močiutė irgi nėščia! Hehehe…
Mergina švelniai prunkščia, tą pačią kvailą šypseną veide turėdama. Su pastangomis susilaikau nenoriu veltis į konfliktą su nėščia moterimi. Tada jaunas tėvas pradeda kalbėti apie maistą:
Mirštu iš alkio! Eeeeee…
Esu labai alkanas, o dar pusvalandį stovėsim…
Eikim valgyt cepelinų! Grįšim vėliau!
Nenoriu cepelinų…
Tapai labai išranki! Ohohoho…
Nuo jų pliurpimo visiems skauda galvą, bet, ačiū Dievui, pora išeina ar į kavinę cepelinų, ar kur kitur, nesvarbu. Svarbiausia, kad jie išėjo.
Su šiurpu galvoju, kokį auklėjimą gaus jų vaikas. Matyt, dar vienas taip pat blogai išauklėtas žmogus. Tyliai viliuosi, kad seneliai įsikiš į auklėjimą nors jei jau tokias atžalas išaugino, abejoju, ar su anūkais bus kitaip.
