Kai Beata sužinojo, kad laukiasi, jos šeima buvo priblokšta – jiems nepatiko mintis, kad ji myli žmogų, kuris, jų nuomone, ilgai neišbus šalia Beata – paprasta mergina iš Vilniaus, augusi draugiškoje šeimoje su mama ir patėviu, kuris ją mylėjo kaip tikrą dukrą. Jos tėvai visada ją palaikė, Beata jautėsi mylima ir žinojo, jog gali jais pasikliauti. Baigusi mokyklą ir išlaikiusi brandos egzaminą, mergina susidūrė su iššūkiu – prasčiau laikėsi anglų kalbos, tad stojimas į universitetą buvo neaiškus. Beata nusprendė, kad privačios pamokos su pedagogu padės greičiau įveikti šią kliūtį. Ji pasirinko Ronį, kuris atvyko iš Gvinėjos studijuoti į Lietuvą ir ne vienerius metus mokė anglų kalbos. Iš pradžių Beatai sekėsi sunkiai, tačiau ilgainiui ji pamilo Ronį, o jų santykiai tapo labai artimi. Jie nebenorėjo būti atskirai. Kai Beata sužinojo apie nėštumą, jos šeima buvo šokiruota. Artimieji nesuprato, kodėl ji renkasi gyventi su žmogumi, kuris, jų nuomone, ilgai neišbus su ja. Jie įsivaizdavo, kaip Beata vieniša augina vaiką bei kaip atžala išsiskirs tarp kitų vaikų dėl savo išvaizdos. Gavęs diplomą, Ronis grįžo į tėvynę, bet toliau nuolat bendravo su Beata – abu nekantriai laukė kūdikio gimimo, dažnai paskambindavo ir kalbėdavosi internetu. Dukrelė gimė laiku, tačiau priešiškumas iš šeimos pusės paskatino Beatą išvykti su vaiku į Gvinėją. Afrikoje Beatai ir jos vyrui kilo sunkumų – jie niekaip negalėjo priprasti prie klimato, todėl sugrįžo į Lietuvą. Po kurio laiko šeimoje gimė antroji dukra, tačiau artimieji vis dar atsisako su jais bendrauti. Beata nenori palikti mylimojo, kad tik įtiktų šeimai. Jie svarsto emigruoti į Kanadą, viliasi, kad ten ras daugiau tolerancijos ir priėmimo.

Kai Miglė sužinojo, kad laukiasi, jos šeima buvo apstulbusi. Jiems visai nepatiko mintis, kad ji draugauja su žmogumi, kuris, jų nuomone, greitai išnyks iš jos gyvenimo.

Miglė paprasta mergina iš Kauno, kilusi iš visai paprastos šeimos. Augo su mama ir patėviu, kuris jai buvo kaip tikras tėtis. Tėvai ją palaikė visur, ji visada žinojo, kad yra mylima ir gali į juos atsiremti. Miglė baigė mokyklą, išlaikė brandos egzaminus, bet stojimas į universitetą buvo keblus anglų kalba jai nesisekė.

Miglė nusprendė, kad privačios pamokos padėtų greičiau išmokti kalbos, tad pradėjo ieškoti mokytojo. Pasirinko Emmanuelį iš Nigerio, kuris mokėsi Lietuvoje ir jau kelerius metus sėkmingai dėstė anglų kalbą. Iš pradžių Miglei sekėsi sunkiai, bet laikui bėgant ji vis labiau prisirišo prie Emmanuelio, o ir jis atsidavė jausmams. Jie nebenorėjo daugiau būti atskirai.

Kai Miglė sužinojo apie nėštumą, šeima tarsi apakinusi buvo jiems nesinorėjo susitaikyti su tuo, kad ji pasuko gyvenimą su žmogumi, kuris, jų įsitikinimu, nesugebės būti su ja ilgai. Akys piešė Miglei vienišą vaikų auginimą ir nelengvą dalią, kai jos vaikas dėl kitokios išvaizdos turės išsiskirti iš kitų.

Baigęs mokslus, Emmanuelis iš tiesų grįžo į Nigerį, bet ryšio su Migle nenutraukė nė kiek nuolat kalbėjosi telefonu, vaizdo skambučiais, planavo gyvenimą dviese ir laukė šeimos pagausėjimo. Miglės dukrytė gimė laiku, bet įtampa ir šalti santykiai su šeima pastūmėjo ją ryžtis kelionei pas vyrą į Nigerį.

Miglė ir jos vyras susidūrė su iššūkiais Afrikoje sunkiai prisitaikė prie karštos ir drėgnos klimato, tad buvo priversti grįžti į Lietuvą. Po kiek laiko šeima pagausėjo antra dukra. Tėvai nebendravo, artimųjų palaikymo Miglė nesulaukė, bet ji nesiruošia atsisakyti savo vyro, kad ir kokia būtų aplinka ar nuomonė. Abu su Emmanueliu svajoja apie bendrą ateitį ir planuoja keltis į Kanadą, kur, jie tiki, bus daugiau atvirų ir supratingų žmonių.