Tą dieną mano gyvenimas iš tiesų persvyravo Važinėdavau su draugais į atostogas, kai kažkas praskrido po ratais ir priverto mane staigiai stabdyti. Sustojome, kad patikrintume, kas įvyko, ir likau be žodžių.
Buvo puiki nuotaika saulė švietė, muzika garsėjo, juokai skambėjo, o galvoje tik miegas, kepsnys ir be rūpesčių dienos. Kelias vingavo per miškus, kai staiga kažkas išbėgo tiesiai po automobilių ratų. Spausčiau kojas į stabdžius, automobilis šiek tiek nuslydo į šoną, o visi liko be kvapo.
Ar tai pamatėte? šnabždėjo Urtė, suspausdama ranką prie Mariuso.
Kažkas praskrido taršiau ir iššokau iš automobilio.
Pasirinkome pasivaikščioti iki kelio krašto. Širdis plaukdavo, tarsi jau žinojo, kas bus toliau.
Ir štai, po krūmu matėme mažą kūną šašavą čihuahua, drebančią, purvą, išsekusią ir išsigandusią. Ausys iškilusios į skirtingas puses, o akys pilnos baimės, bet taip pat pasitikėjimo. Ji nevokau, tik žiūrėjo.
Kaip ji čia atsidūrė? šnabždėjo Urtė, atsisėdama šalia.
Manau, kažkas ją išmetė susimąstė Marius, susiraušęs. Važiavo mašina ir ją paliko.
Tą akimirką kažkas pasikeitė manyje. Atrodė, lyg stebėčiau save iš išorės.
Pakabinau ją į rankas. Nepriekaištingai nesikovojo, tik šiek tiek prisigundė prie kaklo. Tuomet supratau nebėra grįžtamo kelio. Ji tapo mūsų, ar geriau mano. Be jokio planavimo iškrito mano žodžiai:
Veskime ją, pavadinkime Džiugu.
Atostogos pasikeitė iki visiškai kitokios, nei buvau planavęs. Be triukšmo, be šurmulio, be tinginimo paplūdimyje. Vietoje to vizitai pas veterinarą, trys kartus per dieną nuplauti patalynė, naktiniai pasivaikščiojimai ir nuolatinis klausimas: Ką padavę šiam išrankiam kūneliui?.
Vis dėlto buvau laimingas. Ir jis Džiugas atrodė, kad pajuto pasikeitusį likimą, rodydamas tai per meilę, ištikimybę ir ramų murkimą, kai užmigdo ant mano krūtinės.
Praėjo du metai.
Persikėliau į kitą miestą, išleidau savo šį nepakeliamą darbą ir pradėjau fotografuoti nes Džiugas tapo mano pirmuoju modeliu. Dabar turime nedidelį studiją ir retai atsiskyrame. Kartais gyvenimas nesikeičia dėl to, ką pats nusprendi
Juk kartą kelyje pasitaiko mažas šuniukas, kuris neleidžia tau tiesiog eiti toliau.
Tą dieną iš tikrųjų pakeitė visą mano gyvenimą, ir esu dėkingas kiekvienai akimirkai, kurią šis netikėtas draugas man atnešė. Pamoka kartais didžiausi pokyčiai ateina ne iš mūsų sprendimų, o iš mažų, bet šiltais širdį atnešančių akimirkų, kurias sutinkame netikėtai.
