20240427, Vilnius
Šiandien vėl negaliu patikėti, ką patyriau. Mano mama, Inga, visada sakė, kad viskas, ką darysime, yra dėl mūsų vaikų gerovės. Bet paskutiniais metais ji tarsi išnaudojo visus aplinkinius, net savo pačios dukrą.
Mano seniausia draugė Austėja. Mes buvome kartu nuo mokyklos laikų, nešiojome viena kitą per visus gyvenimo vingius. Kartais ją pasakodavau, kaip sunkus jos gyvenimas, nes ji praleido dvidešimt metų su vyru ir savo mama.
Inga tai būtent ta rūšis moters, kuri visada renkasi kitus žmones kaip įrankius, o savo pačios dukrai nieko nesuteikia. Joje viskas visada sekasi blogai. Austėja mokėjo, kad jos mama yra 85metų amžiaus, bet vis dar labai aktyvi, nors tai dažnai atrodo kaip išdažniausi senametiniai sakiniai.
Inga nuolat tikėjo, kad jos dukra jai skolinga gyvenimą. Kai tik Austėja susilaukė vaiko, jos vyras ją paliko ir susitiko su kita moterimi. Visą pyktį ji išleidė į dukrą, kuri, kaip ir tėvas, turėjo tvirtas bruožus.
Austėja niekada nebuvo tiesiog mokama, kaip tėvo dukra jos gyvenimas buvo tarsi tarnaitė, švarinčiai, kankinanti. Ji dirbo dviem darbais. Grįžusi iš darbo, ji plovė grindis, gamindavo maistą. Jos mama niekada nenorėjo, kad ji ką nors darytų namuose, o kartais net išsiauškė, kai Austėja gamino ką nors, ko ji nenorėjo. Galiausiai, be jokio supratimo, draugė nusprendė pasitraukti iš darbo ir nuvykti į kitą miesto dalį, kad galėtų patenkinti savo mamos norus.
Buvo jos gimtadienis, ir aš kartu su kitais susirinkome prie stalo Austėja paruošė puikų rūbų skanumyną. Bet aš pastebėjau, kad ji labai liūdna. Ji šnabždėjo man, kad su mama įvyko skandalas. Mes visi išėjome anksti, kad nieko nepadarytume.
Kitą rytą, kai susitikau su kitais draugais, pastebėjau, kad Austėja dingęs. Išsiaiškinau, kad po mūsų išeities Inga vėl sukėlė ginčą. Vieną akimirką Austėjos širdis sustojo, o jie nesikreipė į greitosios pagalbos tarnybą. Naktį ji mirė. Toks buvo Ingos požiūris į savo pačios merginą, lyg nakties šešėlis be gailesčio.
Ši diena mane įkvepia mąstyti, kaip sunku yra gyventi su tokiu šaltu, bejausmiu žmogumi šalia mūsų. Viltis, kad nors šis įvykis man primins, jog reikia ieškoti šviesos net tamsiausiuose momentuose.
