Antrą kartą, kai vėl būtau nėščia, prie mano durų beldžiasi mergina su kūdikiu.
Negalėjau patikėti, kad toks posūkis ateityje įvyktų. Išsiaiškėjo, jog visus metus buvau gyvusi su žmogumi, apie kurį nieko nežinojau.
Su Adomuo susipažinau, kai man buvo penkiolika, o jam septyniolika. Penkerius metus vėliau susituokėme, o per metus po vestuvių vėl pasidarėme tėvais. Kai iškilo mūsų dukra Eglė, Adomuo džiūgavo kaip vaikas kalėdų rytą. Jis nuoširdžiai dėmesio skyrė mažytei ir dar labiau įsiveržė į darbą.
Vyras įsigijo erdvų dviejų kambarių butą Vilniuje, kur Eglė tapo jo didžiausiu brangumu. Jis nuvežė ją į darželį, lydėjo prie šokių ir dainų pamokų, kartu vaikščiojo po Vingio parką ir žiūrėjo animacinius filmus. Manome, kad šeima yra tobula. Tačiau vieną dieną viskas pasikeitė.
Kai buvau antrą kartą nėščia, pasukęs duris pasitiko mergaitė su kūdikiu. Ji stovėjo ties slenksčiu, atrodydama maždaug dvidešimties metų. Jos vardas buvo Lina, o ji buvo dvylikų metų Adomuo antroji žmona.
Lina prieš kelias savaites išgimdė sūnų ir norėjo užbaigti savo gyvenimo skyrių. Ji papasakojo, kad jau du metus gyvena su Adomuo, ir kad nenori taip lengvai pasiduoti. Iškviestinęs Adomuo, paprašiau jo atvykti, bet jo atsakymas mane šokiravo:
Moterų, mes anksčiau puikiai sutarnavome. Leiskime taip likti. Nenoriu skyrybų, bet ir Linos nepaleisiu.
Negalėjau priimti tokio sprendimo. Su ašaromis akyse griebiau jo lagaminą ir išmetžiau jį į duris. Jis bėgo paskui mane ir šaukė:
Brangioji, tai apgailėsiai. Šis butas įrašytas mano vardu, todėl tu ir vaikai liksite sename bute priemiestyje. Nekreipk dėmesio į išlaidas, mano atlyginimas beveik nulinis. Pagalvok, kaip išgyvensi.
Negalėjau patikėti, jog tokios žodžiai išeina iš mano mylimo vyro lūpų. Supratau, kad nenoriu, jog mano vaikai augtų šalia jo. Adomuo išėjo kartu su Lina, aš susirinkau daiktus ir išsikraustžiau į savo butą.
Nebuvo laiko liūdėti. Adomuo greitai pateikė skyrybų bylą, aš išnaudojausi paskutiniais taupiais eurais geram advokatui, kuris pasirūpino, kad butas liktų man ir vaikams. Aš net nesiekiau alimentų.
Septynis metus vėliau vėl susituokiau. Šį kartą vyras, vardu Dainius, visiškai skiriasi nuo Adomo jis yra nuoširdus, rūpestingas žmogus. Išsiaiškėjau, kad Lina tik siekė pinigų iš buvusios santykių, o kai Adomuo liko be namų, ji jį išmestė. Jis bandė sugrįžti pas mane, bet aš jo nebepriimiau, ypač po to, ką išgirdo mano ausys.
Patyrimas išmokė manęs, kad geriausia vertė ne turėti patogų namą, o turėti tikrąją ramybę širdyje, kurioje nėra vietų melui ir apgavystei. Žinodama, kad su meile, kurioje nėra apsikeitimų, galime kurti namus bet kurioje vietoje.
