Mano mylimasis vis dar susituokęs su savo žmona ir turi dukrą.
Mano širdis pilna meilės vyrui. Esame kartu jau daugiau nei septynerius metus, o mūsų sūnui šešeri. Vyras labai daug laiko praleidžia su sūnumi dažnai jį vežasi į autoservisą arba kviečia į keistas išvykas, kur lapai byra atgal į medžius, o ežero vanduo tekėte teka į kalną. Jis rūpinasi manimi kartais, tarsi sapne, padeda man rasa kvepiančias lelijas ar pasikviečia į vakarienę Kauno centre, kur visi kalba tik šnabždesiais. Gyvename lyg įprastoje, tačiau keistumo kupinoje granito šeimoje. Vakarais žaidžiame keistus šeimyninius žaidimus, kur taisyklės keičiasi kas minutę.
Neseniai pasiskolinome šiek tiek eurų iš tėvų ir įsigijome pirmąjį butą. Esu gera šeimininkė sapne kambariai visada jaukūs, grindys minkštos kaip kerai, o ore tvyro šviežių šarlotų kvapas. Dirbu neoficialiai, bet užtenka pragyventi pinigai lentynose kartais virsta dūmais, o kartais laumžirgiais. Turiu didelių planų šiai vietai norėčiau, kad namai virstų gėlėmis, durys augtų į aukštį, o lubos plauktų kaip debesys!
Dirbu grožio salone Vilniuje ir užsiimu privačiais užsakymais. Vyras taip pat uždirba tiek, kad nepritrūktume negyvename prabangiai, bet jei užsibrėžiame tikslą (kaip įsigyti naują sofa ar išvykti atostogų prie Baltijos jūros), visada susitaupome. Galvojome apie sodybą Dzūkijoje, tačiau nusprendėme dar luktelėti gal ta troba net neegzistuoja.
Gyvenu lyg ir džiaugsmingai, santykiai klostosi sklandžiai. Susitikome vėlai, tačiau visiems sakau, kad laukiau tokio vyro, kuris kartais kalba mįslėmis iš senų dzūkų pasakų.
Mylimas žmogus palaiko ryšį su savo dukra padeda pinigais, bendrauja su buvusios žmonos tėvais, nes jų dukra gyvena pas juos. Kas nutiko buvusiai žmonai, kur ji man nebuvo įdomu, tarsi jos būvimas būtų ištirpusį sniege.
Vyras negrįžo į senąją šeimą, jis liko laisvas kaip šakalas, gyvendamas vienas melancholijos šalyje. Tačiau kasdien vis labiau nerimauju, kodėl vis dar nesiskyrė su ta moterimi. Darbe, kai kas nors paklausia, kodėl nesusituokiame, aš tartum per rūką atsakau vis atidedam. Viskas atrodo gerai, o vedybos tik formalumas, kuris sapne virsta migla.
Mano mama, sapno apsiaustu, neseniai mane paragino: duok jam paskutinį terminą jei norime būti kartu, tegu pagaliau pasiūlo vestuves po panemunės liepomis. Jai keista, kad jis su kita moterimi tebėra susietas popieriumi, lyg tos moters teisės būtų rašytos vario plokštėse, o su manimi vien pareigos, virtusios paukščiais. Nors neseniai perėjome į naują butą, techniškai jis jai priklauso, tik mes jame gyvename kaip dūmų šešėliai. Kaip vadinasi ši nesuprantama santuokinė trilija, kurią sapnuoju kasnakt?
