Kelkis, Plikute! taip kasryt mane žadindavo mano vyras.
Praėjusiais metais nusprendžiau padaryti kai ką, apie ką niekada anksčiau negalvojau. Kurį laiką pastebėjau, kad mano galvos oda pilna išbėrimų, ji niežėjo, o plaukai pradėjo slinkti kuokštais.
Apsilankymai pas dermatologę ir trichologę nedavė jokių rezultatų. Gydytoja patarė nevartoti papildų, nes, anot jos, niekam jie dar nepadėjo. Vėliau perskaičiau straipsnį, kuriame rašė, kad nusiskutimas plikai puikiai stiprina plaukų folikulus. Ilgai abejojau, ar verta, o sūnus dar pridūrė, kad bijos manęs be plaukų, bet vis tiek apsisprendžiau.
Paprašiau vyro iš pradžių mano galvą apkirpti mašinėle, o po to skutimosi peiliuku. Vyras niekaip negalėjo patikėti, kad išties to noriu, bet pakluso ir atnešė mašinėlę. Kai viskas baigėsi ir žvilgtelėjau į veidrodį, nustebau pasirodo, turiu visai gražią kaukolę!
Didžiausia bėda buvo ta, kad be kepurės lauke labai šąlau, o kai plaukeliai pradėjo ataugti, prilipdavo prie pagalvės ir erzino.
Po to, kai vyras mane nuskuto plikai, rytais vis šaukdavo: Plikute, kelkis!. Aš kvatodavau niekas šeimoje neturėjo tokios plikos galvos kaip aš. Iš pradžių vaikai spoksojo nustebę, bet netrukus sūnus irgi sugalvojo, kad nori būti panašus į mane.
Mano mama pasakė, kad kol ataugs plaukai, į svečius geriau nesirodyčiau mat esą negalės žiūrėti į mane. Dukra maldavo be kepurės neiti net į tėvų susirinkimą mokykloje, o vyras ramiai tarstelėjo: jei nueisiu atvira galva, visi pamirš, dėl ko susirinko, o dukros klasės draugės pavydės tokios stilingos mamos.
Kai nusiskutau, išbėrimai dingo savaime. Dukra juokiasi ir sako, kad jau nebespėja sugalvoti, ko iš manęs dar galima laukti. Vieną dieną nugirdau, kaip ji brolį įtikinėja, kad gal po kelių savaičių mamai ant galvos atsiras tatuiruotė
Gyvenimas visiškai pasikeitė, bet supratau viena: kartais, norint pasijusti geriau, reikia išdrįsti žengti netikėtą žingsnį ir nesureikšminti kitų nuomonės juk tik drąsa keistis suteikia laisvę būti savimi.
