Mano uošviai padovanojo mums išties brangią vestuvių dovaną butą! Iškilmingai įteikė raktus ir pasakė, kad esame jo savininkai, bet kadangi jis buvo naujame daugiabutyje, jie nupirko jį be vidaus apdailos. Uošvienė pareiškė, jog jeigu jau jie davė mums butą, mano tėvai turėtų padėti su remontu. Mano tėvai anksčiau buvo padovanoję nemažą pinigų sumą, tačiau vis tiek sutiko prisidėti ir prie remonto darbų.
Po vestuvių nutarėme nedelsti ir pradėti remontą. Mano tėtis yra statybininkas, tad viską pirko pats, o aš jam talkinau kaip papildoma darbo jėga, kartais ir Daiva prisijungdavo padėti.
Kartais prisidėdavo ir uošvis. Nutarėme, kad neverta nuomotis kito buto kol nesuremontuosime šito, taip sutaupysime, o gyvenome pas Daivos tėvus.
Vieną dieną ieškojau kažkokių dokumentų, ir netikėtai užkliuvau už mūsų buto popierių. Kažkas juose mane stipriai nustebino ir net supykdė paaiškėjo, kad tikroji savininkė yra uošvienė!
Tą vakarą su tėčiu ruošėmės pirkti medžiagas vonios remontui, tačiau paprašiau jį perkelti apsipirkimą kitai dienai, pasakiau, ką suradau, ir kad reikia pasikalbėti, ką visa tai reiškia.
Kodėl buto savininkė yra mano uošvienė, o ne Daiva? be užuolankų paklausiau vakare, kai visi buvome namie.
Tu kaip vaikas, atkirto uošvienė. Aišku, kad taip, kad Daivos neįžeisčiau.
Ką tuo nori pasakyti?
Jei išsiskirsite ir bandysi atimti pusę mūsų buto!
Mūsų? Tai gerai, kad su tėčiu remontuojame už tokią sumą, kokia sudaro pusę buto vertės? Ir kodėl manai, kad mes būtinai išsiskirsime? Gi neseniai susituokėme!
Mama, juk prašiau, kad užrašytum butą ant manęs, tyliai ištarė Daiva.
Vadinasi, žinojai apie viską?
Ne, tu nesupranti… Aš žinojau, bet sakiau mamai, kad užrašytų butą man!
O, Daiva, koks nuostabus vedybinio gyvenimo startas! Su melu!
Praėjo kelios dienos, kaip grįžau pas savo tėvus. Dabar vis dar nežinau, ką daryti. Daiva bando su manimi kalbėtis, bet man reikia laiko pagalvoti. Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad jos šeima elgsis taip negarbingai, nors gal visi tėvai bando apsaugoti savo vaikus…
Ši situacija mane pamokė net artimiausi žmonės gali slėpti nuo tavęs tiesą, todėl reikia ne aklai pasitikėti pažadais, o visada pačiam atidžiai žiūrėti į tai, ką iš tikrųjų gauni.




