Nors skubėjau namo, sustojau šalikelėje šalia vietinės atliekų aikštelės netoli Kauno. Tarp šiukšlių akį patraukė didelis maišas, iš kurio sklido vos girdimi zyzimo garsai ir, rodės, kažkas jame judėjo.
Įprastai tokiose vietose galima rasti išmestų senų drabužių, maisto likučių indelių ar kitų nereikalingų daiktų. Tačiau tai, ką radau šitame maiše, iš tiesų pribloškė ir nuliūdino tai buvo bejėgis šuniukas, negailestingai paliktas šiukšlyne be vandens, svilinant saulei.
Apimtas užuojautos, ištraukiau nelaimingą šuniuką ir skubiai nuvežiau jį į veterinarijos kliniką. Laimei, veterinaras patvirtino, kad gyvūnėlis sveikas. Tuomet kreipiausi į gyvūnų prieglaudą, kad padėtų surasti rūpestingus šeimininkus. Po kelių dienų miela jauna pora iš Vilniaus parsivežė šuniuką į savo namus ir pavadino jį Rimis. Galiausiai šuniukas sulaukė mylinčios šeimos, kuri juo džiaugiasi ir rūpinasi.
Labai liūdna suvokti, kad mūsų visuomenėje vis dar pasitaiko beširdžių žmonių, kurie ignoruoja nekaltų gyvūnų jausmus. Tokie gyvūnai ieško tik šilumos ir dėmesio, o mainais atiduoda visą savo ištikimybę. Kiekvienas gyvūnas vertas šanso tapti mylimos ir rūpestingos šeimos nariu.
Norisi tikėtis, kad tie, kurie taip žiauriai atsikratė šuniuku, anksčiau ar vėliau pajaus savo poelgio pasekmes, o dar geriau išmoks atsakingo elgesio su gyvūnais. Gyvūnų globos organizacijos ir teisinė sistema turi dirbti išvien, kad tokie atvejai būtų sprendžiami rimtai, o panaši žiaurystė ateityje būtų užkardyta. Svarbiausia ugdyti visuomenėje empatiją, užuojautą ir atsakomybę už gyvūnus, kad šiltų namų rastų kiekvienas prieglaudos gyventojas.
