Mano sesuo nusprendžia viena auginti savo keturis vaikus. Jos vyras ją apgauna su bendradarbe. Nuo tada moteris nebepradeda jokių naujų santykių. Sesuo išsilavinusi lietuvė. Ji turi tris aukštojo mokslo diplomus. Vienas jų virėjos. Kiek atmenu, ji dirbo įvairiose kavinėse ir restoranuose Vilniuje bei Kaune.
Visada vaikams perka viską, ko jie prašo. Jie dėkingi, bet nuolat reikalauja daugiau. Dabar jau suaugę, sukūrę savo šeimas. Sesuo vis dar siunčia jiems pinigus eurais. Ji jau seniai išėjusi į pensiją, bet vis tiek dirba. Sako, kad jai smagu padėti vaikams. Tai jos gyvenimo prasmė.
Sesuo suserga gripu, kuris labai greitai komplikuojasi ir pažeidžia plaučius. Sunkus plaučių uždegimas ilgai nepraeina. Sesuo pasiima nedarbingumo lapą, tačiau vos užtenka pinigų būtiniausioms išlaidoms. Draugai ją paremia, bet vaikai paskambina tik tuomet, kai ji nustoja siunčianti jiems pinigus.
Pasiteirauja, kaip ji jaučiasi, palinki sveikatos ir tiek. Niekas nepasidomi mamos finansais. Sesuo prašo vaikų aplankyti ją ligoninėje. Jie atsisako esą visi užsiėmę, turi šeimas, darbų per akis. Jiems negana laiko net savo mamai.
Moteris jaučiasi įžeista. Visą gyvenimą juos rėmė, o dabar, kai pati norėtų pagalbos, niekas nenori ateiti. Mėnesį praleidžia ligoninėje. Slaugytoja pasirūpina visomis išlaidomis. Sesuo pasveiksta ir grįžta į darbą. Vaikai nebeskambina. Ko gero, giminės jiems pasako, kad mama jau gerai. Tik kai mama grįžta namo, vaikai vėl prisimena ją.
Pirmiausia klausia, kaip sveikata, bet greitai pokalbis pasisuka prie pinigų. Visi keturi prašo eurų. Be to, nurodo tikslią sumą ir terminą, iki kada turi gauti pinigus. Niekas nesusimąsto, iš kur motina paims tiek pinigų. Jiems svarbu tik jų pačių poreikiai.
Sesuo liūdi ir pyksta. Netikėjo, kad vaikai taip elgsis. Gal pati kalta, tačiau gaila pačios savęs. Kai pamiršti save dėl kitų, tikiesi bent šiek tiek dėkingumo. Gal nereikėjo viską atiduoti vaikams, gal reikėjo pagalvoti ir apie savo ateitį, o ne tik vienišą senatvę. Dabar jau nieko nepakeisi.
