Įsivaizduojama draugė
Jau trečia diena aplink Mildą sukasi minia mokinių. Mergaitė tapo garsenybe visoje Kauno progimnazijoje visi ją vadina pranaše ir tikra vaikų psichologe. Kiekvienas nori paragauti jos išminties: pagauna ją prie tualeto, prisėda valgykloje prie stalo, neša saldainius, sąsiuvinius su namų darbais ir visokių smulkių dovanų, kurių kažkodėl ji vis atsisako.
Man Karolis iš 5c patinka, kaip manai, mes galėtume sukurti šeimą? žavingai klausia klasės draugė Rūta.
Nesiūlau. Tas Karolis tik išoriškai atrodo auksinis, o pats nosį kasa ir ėda savo perliukus. Alkani neliksit, aišku, bet tiek ir tematysi gyvenimą prakasys, ramiai, valgydama baranką ir gurkšnodama arbatą, atkerta Milda.
Fu, kokia nesąmonė! O kaip Paulius? Jis moksliukas, dar į gitaros mokyklą lanko, vėl susvajoja Rūta.
Paulius prie katinų kabinėjasi. Pririša skardinę prie uodegos ir gainioja po kiemus. Žiaurus bus, dar ir gerti pradės.
Kodėl taip manai?
Ar esi mačiusi blaivų gitaristą? Ir šiaip, tau dar per anksti apie tokius dalykus galvoti. Geriau matematiką pataisyk ir nagų negraužk kirminų prisiveis.
Prie stalo prisėda Povilas iš 4b:
Neturiu draugų. Visi mane storu vadina ir niekur nekviečia, atstumdamas įsimylėjusią penktokę, nuvaro ją į kitą stalo pusę.
Trečiadienį prasideda imtynių būrelio registracija. Užpildysi prašymą pas kūno kultūros mokytoją. Gal neprakūsi, bet pravardžiuoti nustos. Ir tu, beje, savo būsimą žmoną taip nemėtyk.
Milda atsistoja ir neša padėklą prie plautuvės.
Milda, kaip manai eiti šiemet į vairavimo kursus ar kitais metais? apsimestinai klausia geografijos mokytoja prie krano.
Jūratė, jei nori mokytis vairuoti, reikia ir automobilio. O turite tik tėvo Golfą. Suprantat skirtumą?
Suprantu tikriausiai
Milda susuka akis ir, nusiplovusi rankas, ramiai taria:
Parduokit tą seną mašiną, už pinigus nusipirkit dviratį ir šortus, po dviejų mėnesių jus į darbą ir taip vežios. O dar geriau paimkite būsto paskolą dabar palūkanos žemos, ir trisdešimt penkerių gyventi pas tėvus jau ne lygis. Sakau jums, kaip žmogus, kuris žino.
Surinkusi keistą žvilgsnį, Milda patraukia į darbų pamoką.
Per keturiasdešimt minučių, kol klasės draugės mokėsi sukarpymo liniuotės ir siūlė įverti adatą, Milda užsiuvo iš namų atsineštas kelnes, sumažino sijoną, nusegė porą nertų kojinių ir padovanojo jas darbų mokytojai, pasakiusi, kad nėštukėms svarbu šiltai laikyti kojas. Mokytoja iškart išsiprašė iš pamokų ir nuskubėjo į vaistinę. Kitą dieną visa klasė ragavo šokoladinį tortą tai buvo mokytojos padėka Mildai.
Namie mergaitė irgi elgiasi keistai: išbara mamą už pirkinius iš parduotuvės ir pati prikepa koldūnų. Vakare, vietoj YouTube žiūrėjimo, ima skaityti Trys muškietininkus ir nuolat su kažkuo šnabždasi. Tėtis stebi ją per kompiuterio monitorių, o Milda pastebi jo netaisyklingą laikyseną. Sako, geriau išeitų kilimą išplakti, o ne landžioti po visokius abejotinus puslapius.
Mokykloje ėmė sklisti įvairios kalbos, mokytojai susirūpino ir iškvietė psichologę. Surašė pasitarimą visam pedagogų kolektyvui, su direktorium priešaky.
Milda, mieloji, pasakyk, ar tave mokykloje kas nors skriaudžia? klausia madingu barzdos ir akinių šešėliu pasipuošęs psichologas.
Mane skaudina tai, kad mokyklai skirtos šimtai tūkstančių eurų, o į sporto salę nupirko tik seną ožį ir du metrus virvės, be jokios emocijos atkerta Milda.
Visi pažvelgia į direktorių, kuris staiga nusuka į susirinkimą per pravirą langą.
Neturi draugų?
Draugystė tai abstrakti sąvoka, nuobodžiai sako Milda, sukdama kasas. Šiandien žaidžiat gaudynes, rytoj draugė plaus indus tavo namuose, kol pati skaičiuosi gyventojų pajamų mokesčio lengvatas.
Palauk, kokios dar lengvatos, kokie indai? Iš kur tu taip žinai?
Mano draugė sako.
Štai ir visų problemų šaknys! O gal gali ją pakviesti čia?
Ji jau čia, visiškai ramiai atsako Milda ir pribloškia visus.
Mes jos nematom. Koks jos vardas?
Raisa Petravičienė.
O kiek jai metų?
Septyniasdešimt.
Ką dar ji tau kalba?
Sako, kad dantis reikia valyt nuo dantenų, kad šuo mūsų kieme ne piktas, o tiesiog išsigandęs ir alkanas, kad negalima pamiršti artimųjų. Ir dar kad jums, ponia psichologe, penkerius metus neteisingai skaičiuoja nekilnojamojo turto mokestį reikia kreiptis į Registrų centrą ir perskaičiuot pagal rinkos kainą, o ne pagal kadastrą.
Psichologė viską užrašo, pastarąjį faktą ypač pabraukdama.
Tuo metu tėvai, būdami darbe, gauna skambutį iš mokyklos:
Palaukit! skubiai rėkia Mildos tėtis. Juk taip mano mamą vadino! Ji mirė prieš dešimt metų.
Kabinete pasigirsta atodūsiai ir tylūs maldos žodžiai.
Tai va, jau dešimt metų praėjo, o nė vienas į svečius neužsuka. Viskas apžėlę žole, tvorelė nuvirtusi, įsižeidusi suburbuliuoja Milda.
Aš norėjau, bet vis kažkaip nėra laiko sumurma tėtis.
Seansas baigiasi.
Kitą dieną visa šeima vyksta į kapines. Milda močiutės niekada nematė, tik šiek tiek girdėjo iš trumpų tėčio pasakojimų. Kapą suranda ne iš karto marmorinis laukas greitai užaugo vietoj buvusio pušyno.
Milda atveža geltonų tulpių ir pamerkia jas į perpjautą plastikinį butelį. Tėtis pataiso tvorelę, mama pašalina žoles.
Tėti, močiutė sako, kad tu geras žmogus, tik labai paskendęs savo darbuose ir internete, todėl niekam neturi laiko net man.
Tėtis susigėsta ir tik linkteli galva.
Tai sakyk, kad taisysimės, paglosto dukros galvą, o tada aptrintą nuotrauką ant paminklo.
Dabar ji rami ir daugiau pas mane neateis, nors aš ją labai mylėsiu ir ilgėsiuosi, nes ji labai gera, linksma ir išmintinga.
Taip, močiutė buvo puiki ir viską matė kiaurai. Gal dar ką nors pasakė?
Taip. Sako, kad tavo agurkų dieta nesąmonė. Jei nori sulieknėti eik į sporto salę. Ir kad valiutinę sąskaitą atsidaryti buvo kvailas sprendimas reikia viską gerai paskaičiuoti prieš tokius sprendimus. Ir dar dėl to pigiausio betono, kurį užsakei pamatams po pirtim…
