Žiūrėdami, kaip Domantas piešia sąsiuvinyje dar vieną Vorą-galvą vietoje matematikos uždavinio sprendimo, tėvai supranta, kad lengvas ir sotus gyvenimas jų šeimoje gresia tik Vafliui šeimos katinui. Keliolika korepetitorių nesugebėjo Domantui įskiepyti meilės tiksliems mokslams. Priešingai: su kiekvienu nauju mokytoju berniukas vis labiau nuslysdavo į filosofiją. Pasaulis tuščia tuštybė, įsitikinęs Domantas. O tikroji laimė tingėti, krimsti šokoladinius eklerus ir žiūrėti filmukus telefone.
Kai jau ir rankos nukara prie kelių, tėtis internete pastebi keistą skelbimą: Parduodu štangą ir išmokysiu jūsų vaikus, artimuosius, draugus, kaimynus meilės mokykliniams bei sportiniams dalykams. Unikali metodika. Dirbu su matematika, istorija, lietuvių ir anglų kalbomis, bicepsais, tricepsais, kojomis, pečiais, literatūra, krūtine. Gediminas. Tėviškas atsargumas ties beviltiškumu visiškai ištirpsta. Tėtis surenka telefoną ir po kelių signalų girdi sunkiai alsuojantį balsą.
Klausau, išgirstama kartu su kažkokiu ritmišku treniruoklių dūžiu fone.
Laba diena, skambinu dėl skelbimo…
Štanga jau parduota, vikriai nukerta Gediminas ir jau beveik dės ragelį.
Ne, man reikia, kad sūnų pamokytumėte matematikos, lietuvių, literatūros…
Amžius, svoris, mokinio gebėjimai.
Gedimino trumpumas ir įkvepia, ir baugina. Treniruoklių trenksmas ima keistis šokdynės zvimbimu. Tėvui net atrodo, kad per telefono ragelį prasmenga prakaito kvapas.
Devyneri, dvidešimt penki kilogramai, jau beveik sudeda stulpeliu ir…
Kiek atsispaudžia?
Ką? tėvas net pasikaso ausį.
Atsispaudimų kiek padaro. Ir kiek prisitraukia?
Nežinau… gal penkis kartus?
Priešdėlį nuo priešdėlio skiria?
Na… Nežinau, reikėtų žmonos paklausti.
Kokiais įrankiais namuose naudojatės?
Įrankiais? Kaip cirkulis, kampainis, espanderis, svarmenys…?
Yra medinė liniuotė.
Supratau. Atsiųskite adresą, būsiu už valandos, pasako Gediminas ir rikteli Plačiau kojas! Nugara tiesi! Čia ne jums pas mane istorijos pamoka, ir baigia pokalbį.
Tėvas dar pastovi, kojas išskėtęs ir tiesia nugara, tada eina pas Domantą. Sūnaus reakcija į naują korepetitorių kaip visada pagarsina televizorių ir paprašo arbatos su sumuštiniu. Berniukui visiškai nė motais jokios mokslinės pastangos.
Skamba durų skambutis. Mama pažiūri per akutę ir net nustemba tokio stambaus krūtinės matmenų dar nėra regėjusi.
Laba diena, nusišypso į vilktą marškinėliais ir kokosiniu šampūnu kvepianti raumenų kalva vardu Gediminas. Kur jūsų olimpietis?
V-v-vytai, sumurma moteris. Atėjo tas pats linksmaplaukis, kuriam po valytuvu palikai raštelį dėl akinimo…
Atsiprašau, atsklinda iš svetainės, įvyko nesusipratimas, aš okulistas… buvęs.
Mane vadina Gediminas Vytautavičius, šiuo metu korepetitorius.
A, tai jūs, iškiša galvą Vytautas. Atsiprašome, neatpažinom. Gal padėt panešti krepšį?
Gediminas paduoda ledo ritulio krepšį, o vos paleidęs rankeną, Vytautas su triukšmu prispaudžiamas prie grindų. Katinui Vafliui iš siaubo pavyksta įveikti dvi kambario ilgias ir užrakintas duris.
Ką jūs čia už tokį krovinį tampote? puškuoja Vytautas, vilkdamas krepšį į sūnaus kambarį.
Mokomoji medžiaga. Pradiniams ir taikomiesiems dalykams.
Domantas, kaip visada, buvo sulipęs į sofą ir žiūrėjo telefoną, kai durys netikėtai atsidaro. Tai jį išmuša iš įprastinės būsenos.
Į save, į save! rėkia tėvas, bet vėlu. Gediminas įžengia kaip įpratęs ir apžiūri kambario sienas.
Perforatorius yra?
Kam?
Lietuvių kalbai treniruoti, išsitraukęs iš krepšio skersinį, bokso kriaušę ir virvę atsako Gediminas.
Paklausiu kaimyno, pavargusiu balsu sako Vytautas. O jūs susipažinkit, čia Domantas. Čia Gediminas Vytautavičius, korepetitorius.
Iš kur tiek raumenų? užduoda Domantas ne labas.
Stulpeliu sudėjau, mesteli Gediminas ir ima dėt štangos diskus vieną ant kito.
Na, jūs užsiimkite, skuba išeiti tėvas.
Ar esi stipresnis už Vorą-galvą?
O kiek Vora-galva spaudžia nuo krūtinės dviejų šimtų?
Domantas neperpranta klausimo, bet kažkodėl nujaučia, kad ne.
Nemėgstu pamokų, berniukas nusprendžia iškart viską išsakyti.
Pamokomis tegu nevykėliai užsiima. Mes stiprinsim pilvo presą.
Gediminas pargula ant grindų ir ima sportuoti. Domantas stebi atsargiai laukia, kol keistas korepetitorius nusibaigs. Bet šis tik keičia tempą, didina svorį. Po preso hanteliai, po jų espanderis, galiausiai atsispaudimai.
Na, ką, viską įsidėmėjai? Nori būti stiprus? Ar voliosis tarp dulkės kaip tavo mutantai?
Domantas mosteli galvą ne.
Tai šaunu! Dabar trys serijos pratimų: keturiasdešimt penki minus trisdešimt devyni, pradedam nuo preso!
Tai kiek čia?
O štai tu man ir pasakyk.
Perforatoriaus nėra, radau tik grąžtą, įlekia tėvas, o pamatęs sūnų atsispaudimuose sustingsta. Užeisiu vėliau, sumurma ir tyliai išeina, pridarydamas duris.
***
Kito rytą pusę šešių skamba telefonas. Atsikabaroja tėvas, pasiruošęs aprėkti vėlai besibeldžiantį, bet išvydęs milžinišką Gedimino plikę praplečia akis šiam stogui keiksmažodžių pritrūktų. Per naktį Gediminas atrodo dar išsipūtęs net akys su panosim primena bicepsus.
Turim istoriją ir geografiją. Apranga sportbačiai, maikutė, trumpos kelnės. Šiandien ilgų distancijų bėgimas su miesto pažinimu ir istorija.
Jis tik trečiokas dar tokių dalykų neturi, nusižiovauja tėvas.
Bus ir eilėraščių, programa plečiasi. Prisijungsite?
Ne, ačiū, mano laikais gerai mokiausi.
Kada paskutinis kartas, kai totoriai atsitraukė iš mūsų krašto?
Aaa… man už valandos į darbą, eisiu sūnų žadinti, atsikerta Vytautas ir skuba į Domanto kambarį.
Grįžta po kelių minučių: Neatsibunda.
Aprenkite, atsikels pakeliui, pasiūlo Gediminas.
***
Tris kartus per savaitę Gediminas stoja Domantui ant slenksčio prasideda treniruotės. Pirmadienis: krūtinė-tricepsas-pečiai-matematika-lietuvių. Trečiadienis: nugara-bicepsas-literatūra-anglų. Penktadienis: kojos-geografija-istorija.
Po trijų savaičių Domantas ateina į virtuvę be maikutės, o tėvas, pamatęs sūnaus presą, prisidengia pilvą virduliu. Berniukas išrausta, laikysena pasitaiso, ima gėdinti tėvus dėl sėdimo gyvenimo būdo.
Vytai, man kažkas čia nepatinka, vakare sako mama. Žinai, ko Domantas prašė gimtadieniui?
Taip, X-boxo. Jau šnekėjo.
Ne, sieninės kopetėlės ir smulkių vaisių blenderio. Bijau, kad tas Gediminas ne korepetitorius, o koks pamišęs treneris ir dar vaiko sveikatą sugadins.
Gal tikrai juk mokosi matematikos?
O ar matei bent vieną vadovėlį jų rankose?
Kalorijų lentelę.
Tai irgi sako… Juk pats žinai, tie kultūristai visi jie…
Kas jie? Vytautas suglumsta.
Ne išminties viršūnės, pabarškina stiklinį stalą.
Na, gal geriau bukas stipruolis nei silpnas moksliukas?
Geriau normalus vaikas! Noriu, kad šitos pamokos baigtųsi!
Skamba telefonas.
Čia jo klasės auklėtoja, atsiliepia žmona.
Sveiki? Ką jis padarė? Taip, tuoj būsu.
Kas nutiko?
Domantas užkūrė muštynes. Matai, sakiau! Nieko gero iš šito.
Eisiu su tavim.
***
Taksi nuveža tėvus į mokyklą, kur tuoj kviečia pas direktorę.
Štai tau tas tavo korepetitorius vaikas tik trečias, o jau direktoriui į akis!
Direktorės kabinete tėvai, vaikai, mokyklos psichologė ir auklėtoja. Klegesys toks, kad net greta muzikos kabinete išsidarko pianinas.
Čia ne sporto salė, čia mokykla! rėkia viena mamų.
Kas nutiko, gal kas paaiškins?
Klasės auklėtoja ima žodį.
Domantas liepė kitiems pertraukos metu laipioti švediška sienele ir skaičiuoti pakartojimus trupmeniniu dalybos metodu.
Ką daryti?..
Prisitraukinėti kiekvienam didinant krūvį, paaiškina Domantas.
Ššš! Berniukai nenorėjo. Domantas grasino.
Jie pirmi pradėjo. Norėjo spardyti, kai pataisiau, kai vadino negražiai.
Kaip pataisei?
Paaiškinau, kaip linksniuojasi nedorėlis ir puikūnas. Jie puolė, man teko gintis. Kaip sako Gediminas Vytautavičius, jei turi energijos prisitrauksi daugiau kartų ir vietoj muštynių su laukiniais geriau išmokyk trupmenų, nuleidžia akis Domantas.
Jis sakė, jei vėl prieisime teks ištraukti šaknį! verkė vienas vaikų.
Šitam neandertaliečiui ne vieta tarp mūsų vaikų! isteriškai surinka kita mama.
Palaukit, tėtis pagaliau susivokia. Tai muštynių nė nebuvo?
Kiti tėvai linguoja galvomis.
Tai mano sūnus, atakuotas, ėmėsi matematikos ir prisitraukimų?
Priverstinai bėgti stadionu ir deklamuoti Maironį!
Va matai, o tu sakai taps kvailu kultūristu, vypteli Vytautas žmonai, ir ji supratingai linkteli.
Norėčiau atsiprašyti, netikėtai išsprūsta direktorei.
Tegul jis atsiprašo, surinka vienas tėvų, rodydamas į Domantą.
Ne, ne jūsų. O šių tėvų. Jūsų sūnus šaunuolis, apsidžiaugia direktorė. Bet dabar, ką išgirdau, teks jį perkelti.
Teisybė nugalėjo! Va taip ir reik! Ir jūsų treniruotam tvirtoliui! šnypščia kiti tėvai.
Perkeliu į ketvirtą klasę. Akivaizdžiai lenkia programą, baigia direktorė.
Kambaryje stoja nejauki tyla. Girdisi, kaip pavydas ir pyktis griaužia kaltinančios pusės galvas. Visi slenka prie durų, stengiasi nesusitikti akimis.
Sveiki, Gediminai Vytautavičiau, čia toks reikalas… Mus perkelia į ketvirtą klasę, bus daugiau dalykų, išeidamas iš kabineto paskambina tėtis korepetitoriui.
***
Po savaitės, kaip ir buvo žadėta, Domantas jau ketvirtokas. Dar po dviejų keliauja į crossfit varžybas ir ruošiasi pirmajai vaikų literatūros olimpiadai. O praėjus mėnesiui, Vytautui paskambina vienas iš buvusių bendraklasių tėvų tų, su kuriais buvo kilęs konfliktas ir prašo Gedimino Vytautavičiaus telefono numerio.
Pamažu užsikuria vaikų veiklos klubas su mišriomis kryptimis, kur išbraukia ne už prastus sportinius rezultatus, o visų pirma už prastus pažymius dienyne.
