– Mama, tau jau 65-eri. Laikas eiti pas notarą ir perrašyti namą paveldėjimui, – priekaištavo sesuo svečiuose

Mama, tau jau 65-eri. Reiktų nueiti pas notarą ir namo dokumentus paveldėjimui tvarkyti, pradėjo priekaištauti sesuo, kai svečiavosi pas mamą.

Prieš savaitę mano mamai sukako 65 metai. Ji nesivaržė dėl didelės šventės tik pakvietė mus vakare jaukiai pasėdėti namie. Nupirkau mamai gražią rožių puokštę, šiltą chalatą ir prie jo derančias šlepetes. Įdėjau dar ir tris šimtus eurų į voką gal prireiks.

Deja, mano žmona ir vaikai negalėjo atvažiuoti. Sūnus susirgo, dukrai sporto varžybos, o Ritą netikėtai išsiuntė į komandiruotę į Vilnių. Tačiau vaikai nupiešė močiutei didelį piešinį mes visi kartu, stovime prie namų.

Dar atvažiavo ir mano jaunesnioji sesuo Aušra.

Klausyk, užmiršau išvis ką nors mamai nupirkti. Pasakyk, kad chalatas nuo manęs ir nuo tavęs, tyliai tarstelėjo.

Gerai, bet ar nepamiršai, jog mama švenčia? Ir dar tokį jubiliejų.

Och, Dainiau, žinai, kiek man dabar bėdų darbe

Sesė visada buvo gan nepriklausoma. Dar devyniolikos pagimdė nuo kažkokio vaikino iš bendrabučio. Tas ją paliko, net alimentų nemoka. Tais laikais dirbau statyboje ir kartas nuo karto nusiųsdavau Aušrai pinigų kad galėtų nupirkti maisto ar kūdikio mišinių bei drabužėlių dalelei.

Radau vietą ikimokykliniame vaikų darželyje dukrai Kristėjai ir pažįstamas pakvietė Aušrą dirbti parduotuvei kasininke. Tačiau ten sesė išdirbo vos tris mėnesius ir vėl metė. Dabar gyvena iš laikinų uždarbių tai nagus, tai blakstienas dailina kokiam salone. Pernai išvažiavo sezonui į darbus Lenkijoje Kristė liko pas mamą. Iš ten po trijų mėnesių parvežė tik apie 2,3 tūkstančio eurų. Dar ir išleido juos visokiems menkniekiams sau telefoną, dukrai nešiojamą kompiuterį. Aš tiek uždirbu per mėnesį, bet tik todėl, kad dirbu daug ir atsakingame darbe.

Mama, aišku, labai apsidžiaugė mus matydama. Prigamino visokių gardėsių, prisikvietė dar ir kaimynę, tetą Oną.

Tačiau mūsų jaukus vakaras baigėsi barniais. Aušrai būtinai prisireikė, sėdint prie stalo, pradėti kalbą apie palikimą:

Mama, o kam namą užrašysi?

Oi, Aušryte, ką tu kalbi Dalinsitės juk po lygiai.

Kaip po lygiai? Dainius juk turi ir savo butą, ir verslą, o aš dar nuomojamos bute gyvenu. Kam jam jūsų namas?

Sesė kalbėjo taip, tarsi mama rytoj turėtų mirti Ir matėsi visai nesigėdija taip kalbėti prie svečių.

Aušra, dabar ne metas. Nepagadinam šventės.

O kada? Mama, tau jau 65! Nevilkink su tuo, geriau nueik pas notarą ir užrašyk namą man dovanojimo sutartimi.

Teta Ona net gurkšnodama arbatą užspringo. Negalėjau toliau klausyti sesės įžūlumo ir išvedžiau ją į virtuvę:

Tu sveika? Tokius dalykus šnekėt prie stalo?! Jau mintyse palaidojai mamą?!

O tu nesikišk! Aš viena dukrą užauginau, o jūs su savo patogumais…

Viena? Užmiršai, kaip aš tau pinigus vežiojau, o mama su Kristėjė padėjo? Tuoj tau kai įkrėsiu, kad net siena sugrius!

Aušra labai įsižeidė. Pasiėmė dukrą, net nesigindama atsisveikinti. Dar ir grasino esą eis į teismą ir rašys pareiškimus. Bet man tie jos grasinimai nė motais.

Tačiau mamai dėl Aušros labai skaudu. Sesė uždraudė Kristėjai bendrauti su močiute, net telefonu nekalba. Viskas dėl namo. Mama net pravirko, širdies griebėsi

Jau pats nežinau suaugusi moteris, o elgiasi kaip vaikas.

Kaip jūs elgtumėtės mano vietoje? Ar verta bandyti taikytis su tokia giminaite?

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

5 × five =

– Mama, tau jau 65-eri. Laikas eiti pas notarą ir perrašyti namą paveldėjimui, – priekaištavo sesuo svečiuose