– Kas čia lankėsi? Skambink savo artimiesiems, kad atvažiuotų viską sutvarkyti, – susierzinusi Lina. – Aš nevalysiu po jų. Man pakanka, kad nuolat skalau patalynę po tavo draugų. Jie per nakvynę apsistato mūsų vasaros namuose.

Kas čia lankėsi mūsų poilsio namuose? Skambink savo šeimai, kad atvyktų tvarkyti, protestavo Aistė. Aš neplausiu po jų. Pakanka man, kai nuolat skalbuoju patalynę po tavo draugų. Jie visada persikrauna naktį mūsų poilsio namuose.

Žinai, mama paskambino, sakė jos vyras per vakarienę. Jie su giminaičiais planuoja savaitgalį nuvykti į kepsnių šventę.

Tai gerai, atsakė Aistė. Tegul važiuoja, o mes ką čia darysime? Svaikinę jos motina, Viltė, niekada nebuvo vertinta.

Jiems mūsų poilsio namas patinka, paaiškino Saulius. Savo namų jie neturi, o man šį šeštadienį reikia dirbti autoservise. Jis tai sakė, tarsi būtų akivaizdu. Aš sakiau, kad negalime važiuoti į poilsio namą savaitgaliais, todėl mama paprašė raktų.

Aistei nieko nebeliko, tik sutikti, ko vėliau gailėjosi. Kitą savaitgalį, kai ji ir Saulius išvyko į poilsio namą, ji sustingo nuo matyto. Poilsio namas atrodė, lyg po nuodėmių kaskart.

Uogų dėžės buvo iškraustytos, grindys namuose purvinos, ant viryklės stovėjo senas puodas su sriuba. Iš virtuvės lango nuimta užuolaika. Ką čia taip yra, nusprendė nesuprasti Aistė jos vyro tėvai jau buvo šešiasdešimt metų.

Ji viską išsakė vyrui.

Kas čia lankėsi mūsų poilsio namuose? Skambink savo šeimai, kad atvyktų tvarkyti, protestavo Aistė. Aš neplausiu po jų. Pakanka man, kai nuolat skalbuoju patalynę po tavo draugų. Jie visada persikrauna naktį mūsų poilsio namuose.

Galbūt perdirbinei per daug. Įdėk į skalbimo mašiną, išimk ir išviršk.

O kitą kartą tai daryk tu! Kuo patenkinta esi, kaip atrodo mūsų poilsio namas ir sklypas?

Bet Saulis niekur nebelaukė skambučio. Aistė nebežinojo, ką daryti, bet galiausiai jie susitaikė. Jie buvo ištekę du metus, susituokę dėl meilės, nors dabar Aistė kartais susimąstė, ar nebuvo skubėjusi. Vaikų dar nebuvo.

Visas dienas tekėjo kaip įprasta darbas, namai, darbas, namai. Savaitgaliais ėjome pasivaikščioti ar keliauti į gamtą su draugais. Viskas pasikeitė, kai Aistės mama staiga susituokė ir persikėlė į kitą miestą. Jų šeimos poilsio namas tapo Aistės nuosavybe.

Po to visi vyro giminaičiai staiga ją pradėjo mylėti. Dabar nuolat kas nors norėjo apsistoti į poilsio namą. Visi žinojo, kad kepsniai lauke skanesni!

Giminaičiai pasirodė lyg iš oro. Dvejetas, trijų kartų broliai, seserys, dėdės, tetos ir net vyro močiutė visi nusirado poilsio, upės ir kepsnių. Net Sauliaus draugai.

Visi atvyko su nakvynėmis. Vyras paprastai kepė ant grilio. Aistė viskas pradėjo jam vargti, bet nenorėjo sugadinti santykių su vyro šeima ir draugais. Reikėjo kažko daryti.

Naujas savaitgalis jau pradėjo visus džiuginti. Kai Aistė ir Saulius susituokė, jo motina jau sensta. Ji turėjo sūnų vėl poilsio amžiumi, o dar dukrą, Sauliaus seserį, kuri buvo dešimt metų vyresnė. Svokrybė buvo iš kaimo ir ja tikėjo, kad viskas yra bendras.

Svokrybė ir Sauliaus sesuo Marija iš poilsio namo pasiėmė visus kremus, šampūną, šluostes ir net Aistės namų šlepetes. Vėl svokrybė paskambino ir paprašė Saulių duoti raktus. Šį kartą Marija norėjo parduoti savo vadovę. Planuotas poilsis ir kepsniai.

Kaip ir visada, Aistės nepaklausė, kaip ji susitars su tuo.

Duosime raktus mamai, sakė vyras. Žinoma, jis prisiminė Aistės reakciją į ankstesnį giminaičių vizitą, bet nenorėjo apie tai kalbėti.

Aistė suprato, kad reikia veikti, o Saulius pasidėjo į kitą pusę. Pergalvodama įvairius variantus, ji paskambino mamai ir skundėsi.

Perskambinsiu, trumpai atsakė ji.

Maždaug po dvidešimt minučių ji paskambino ir pasakė, kad poilsio namą lankys jos sesuo su vyru ir praleis šiek tiek laiko. Nieko nesiūlęs, tęsė ji. Tetė Ona padės tau.

Aistė nustebo. Tetė Ona visada kelia baimę: vaikystėje kelis kartus buvo nunešta pas tėtį vasarą, o šie prisiminimai liko su ja visam gyvenimui. Taip, Ona Birutė moka auklėti.

Tetė skambino vakare.

Kas tu, mano pusseserė? Kodėl tylėt? Pagaliau paskambink man. Kaip elgtis, paklausė ji. Šiek tiek išgąsdinti ar radikaliai? Ir tetė Ona sušypsodamasi laukė atsakymo.

Aistė susigąsdino. Ar tu jiems pasakei, kad poilsio namas yra mano? paklausė tetė.

Negalvoju, bet jie visi tiki, kad tai mano.

Nesijaudink, brangioji, viską išspręsime.

Sekmadienį vyrui paskambino suerzta svokrybė. Ar pardavėte poilsio namą? šaukė ji. Kur pinigai? Kodėl mums nieko nepasakėte?

Atsiskleidė, kad šeštadienį poilsio namą aplankė Marija su savo vadove ir svokrybė su vyru. Tačiau penkių žmonių grupė jau kepė kepsnius greta sklypo.

Kas jūs? išgėjo Giedrės Petrauskienės balsas.

O kas jūs? su valdžios balsu paklausė pristatanti dama ir išėjo link jų. Aš poilsio namų šeimininkė, jos nežinau, kaip įėjote, kur raktus gavote?

Svokrybės grupėje kilo nepasitikėjimas. Vyro seseriai bandė paaiškinti, kaip gavo raktus. Moteris, kuri teigė, kad yra šeimininkė, žiūrėjo į juos nepatenkinta, o Marija iš karto sumaišėsi. Giedrė Petrauskienė tylėjo.

Galiausiai raktai išimti, maloniai paprašytos išeiti ir negrįžti. Kitaip sakant, paaiškintų, iš kur šie raktai.

Aistė iš tolo girdėjo, kaip svokrybė šaukia į telefoną. Vyras nieko nesuprato, bet net nebandė kalbėti.

Duok telefoną žmonai, perdavė Saulius. Poilsio namas ne tavo! tokia šiaip iškeltinė šauksena skambėjo iš svokrybės.

Ar jūs paklausėte? Aistė bandė kalbėti ramiai. Ar nusprendėte, kad viskas aplink yra jūsų?

Ar žinai, kad Marija pakvietė savo vadovę į poilsio namą? Jos ateityje gali būti atleidžiamos, jei ją patrauks. Jei ją atleis, tai bus tavo kaltė, iškėlė Giedrės Petrauskienės bausmė.

O aš kur esu? Tetė Ona yra šeimininkė, atvyko pasilinksminti, o jūs manęs neprašėte. Pirkite savo vietą, ir poilsis ten, drąsiai pasakė Aistė. Jūs iki šiol gyvenote be šio poilsio, dabar irgi turėsite.

Po to ne grįšiu, ir mano giminaičiai taip pat, susigriovęs Saulius.

Tai buvo jų pirmas ginčas. Saulius susigriovė. Marija buvo atleista. Niekada tau neatsakysiu, pareiškė jis. Mano šeima tau rūpinasi, bet tu mus apgaudinėjai.

Aistė įsitikinusi, kad Marijai atleidimas buvo dėl kitų priežasčių, staiga suvokė, kad visų išskyrus ją nesijaudina. Jų santykiai su vyru atsidūrė akluoju kampu.

Mama, atrodo, kad skirsiu su Sauliumi.

Spręsk pati, jau pakankamai suaugusi. Kur gyvensi? Mano butas išnuomotas. Išeik pas Oną.

Ačiū, ačiū. nustebo Aistė. Greičiausiai nuomosi butą.

Aistė pateikė skyrybų bylą, išnuomojus butą išsikėlė iš Sauliaus. Poilsio namus ji nebepakvietė.

Gyvenimo pamoka: kai nuosite kitiems savo erdvę be sutikimo, net ir artimiausi atsiranda atstūkę; gerbkime savo ribas ir kitų, nes tik suprasdami vienas kitą galime išvengti skausmo ir nutraukti neigiamą ciklą.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

4 × four =

– Kas čia lankėsi? Skambink savo artimiesiems, kad atvažiuotų viską sutvarkyti, – susierzinusi Lina. – Aš nevalysiu po jų. Man pakanka, kad nuolat skalau patalynę po tavo draugų. Jie per nakvynę apsistato mūsų vasaros namuose.