Užmigau nakties viduryje, o šalia mano jau nebuvo jokio šilto kūno tik šaltas tuštumos jausmas. Nustebusi, ištiesiau ranką, tikėdamasi pajusti vyro, Mario, šiltą prisilietimą.
Miegas man nesugrįžo, o manęs nebuvo šalia lovoje jau maždaug penkiolika minučių. Širdis pradėjo plakti neramu ritmu, ir aš atsisėdavau tamsoje, apžvelgdama kambario kampus. Kas galėjo nutikti? Gal jam kažkas blogo nutiko?
Bandžiau save nuraminti, galvojau, jog gal Marius tiesiog pabudo po nemigos ir dabar sprendžia kokius nors darbinius reikalus. Nepaisant to, nerimas nepaliko manęs.
Ne norėdama beprasmiškai susirūpinti, atsargiai atsikėliau iš lovos, tyliai atidariau miegamojo duris ir, stovėdama ant pirštų galų, pasiklydau link virtuvės. Priartėdama, sustojau keliais žingsniais priešais.
Girdėjau, kaip jis kalba telefonu. Garsas buvo pakankamai garsus, kad net be išglaus čia girdėčiau abi šauksmas.
Taip, brangioji, jau užsisakiau bilietus į Turkiją, skambėjo Mario balsas, kupinas vilčių. Praleisime nuostabų laiką kartu. Niekas nieko nesužinos.
Man atrodė, lyg žemė slystų po kojų. Mano pasaulis išsibarstė per kelias sekundes. Kiekvienas žodis, kiekviena frazė smogė kaip aštrios peilių dalys.
Metų kartu, planų, džiaugsmų ir liūdesio visko, ką išgyvenome pečiais prie pečių. Kaip jis galėjo?
Sugrįžau į miegamąjį. Gulėdama tamsoje, jausiau, kaip ašaros slenka per veido odą. Širdis drebėjo nuo skausmo, o sielą viešpėjo pyktis, įskausmas ir kartus nusivylimas.
Galiausiai, pajudusi nusiteikusi, atsistojau, priėjau prie spintos ir pradėjau pakrauti jo daiktus į lagaminą.
Kai Marius įžengė į kambarį, pamatęs mane su lagaminu, jis išgirstas paklausė:
Kas vyksta?
Aš pakėliau jam akis, kupinas nusivylimo ir tvirtumo.
Aš išpakuoju tavo lagaminą, tyliai atsakiau. Kad jį pasiimtum su savimi į Turkiją.
Apie ką kalbi? nervingai šypsojosi Marius.
Nedeklaruok, Mario. Aš išgirdu tavo telefoninį skambutį virtuvėje.
Marius akivaizdžiai susigriovo, rankos pradėjo drebėti. Jis norėjo ką nors pasakyti, bet aš nutraukiau jį.
Likusius daiktus susirink patys. Dabar pasiimk lagaminą ir važiuok į viešbutį ar kur tik nori. Ir pabėk po šios atostogos, kad manęs čia nebepamatytum.
Šią naktį mano gyvenimas pasikeitė drastiškai.
Kai Marius išėjo, vėl guliu lovoje, žinau, kad daugiau nebūsiu miegoje. Viena mintis nepalieka: dabar viskas bus kitaip. Nebus daugiau iliuzijų, nebebus skausmo nuo išdavystės. Pagaliau tapau laisva.
Ar teisingai elgiausi? Ar turėjau tylėti? Rašykite savo mintis komentaruose!
Draugai, jei norite dar daugiau istorijų palikite komentarų ir nepamirškite patinka. Tai mus skatina rašyti toliau!
