Vėl keičiate savo dienos planus, kad prižiūrėtumėte anūkus

Vėl keičiate savo dienos planus, kad prižiūrėtumėte anūkus. O ar vaikai bent paklausė, ar jums patogu? Kažkaip nepastebimai „Mama, gal galėtum padėti?“ virsta „Jau visiems pasakėme, kad tu pabūsi su vaikais.“

„Mama, penktadienį po darželio atvešim abu. Mažoji jau susidėjo pižamą.“ Penktadienį ketinote eiti į susitikimą bibliotekoje. Knygą jau perskaitėte, net pasižymėjote kelias vietas, apie kurias norėtumėte pasikalbėti. Dabar klausotės, kaip sūnus pasakoja, ką įdės vaikams vakarienei, ir svarstote, ar dar spėtumėte užsukti į biblioteką bent pusvalandžiui. Sūnui nė neužsiminėte apie susitikimą. Jis nė nepaklausė.

Šeimoje lengva priprasti prie žmogaus, kuris vis randa išeitį. Kai marti pernai pradėjo dirbti pamainomis, porą penktadienių pati pasiūlėte pasiimti anūkus. Jums buvo gera su jais vakarieniauti, o jų tėvams palengvėjo. Paskui dar kelis kartus sutikote, nors teko persitvarkyti savo dieną. Sūnus prisimena, kad penktadieniais jus dažniausiai rasdavo namie. Jis gali nė nežinoti, kad kai kuriuos vakarus namie praleidote būtent todėl, kad jis paskambino.

Kartais šeimoje savaime suprantamu dalyku laikoma tai, apie ką niekada rimtai nesikalbėjote. Gal ir jūsų mama pasilikdavo su anūkais, kai reikėdavo, ir retai pasakydavo, ką pati buvo suplanavusi. Gal savo vaikams esate sakiusi: „Skambinkit, jei tik reikės.“ Jūs tuo norėjote pasakyti, kad į jus galima kreiptis. Jie ilgainiui įprato iš anksto tikėtis, kad sutiksite. Šį skirtumą dažnai pastebite tik tada, kai pirmą kartą norite atsakyti kitaip.

Atsisakyti sunkiau, kai anūkė jau susidėjo pižamą. Jau įsivaizduojate, kaip ji nusimins. Gal dar šmėsteli mintis, kad jeigu keliskart atsisakysite, vaikai apskritai rečiau kvies pasimatyti. Tad sutinkate, o penktadienį, vėlai vakare rinkdama nuo grindų žaislus, pajuntate nuoskaudą. Jums gali būti gera girdėti anūkės juoką ir vis tiek skaudėti dėl to, kad apie savo vakaro planus sužinojote paskutinė.

Kitą kartą galite sau duoti minutę. „Palauk, pasižiūrėsiu, ką penktadienį esu suplanavusi, ir tau perskambinsiu.“ O perskambinusi pasakyti: „Penktadienį einu į susitikimą bibliotekoje. Šeštadienį po pietų mielai pabūsiu su vaikais. Kitą kartą pirmiausia pasitark su manimi, tada pasakyk jiems.“ Jeigu šeštadienį norite pasilikti sau, užtenka pasakyti, kad šį savaitgalį jau turite planų.

Iš pradžių po tokio pokalbio gali norėtis dar kartą paskambinti ir pasakyti, kad vis dėlto prisitaikysite. Ypač jei ilgus metus buvote pirmoji, kurią šeima prisimindavo, kai kas nors sugriūdavo. Duokite sau laiko apsiprasti. O kai pati pasiilgsite anūkų, galėsite paskambinti ir pakviesti juos kepti blynų. Tą popietę ir jie, ir jūs turėsite ko laukti.

Ar jums yra tekę vaikams pasakyti, kad pirmiausia norėtumėte, jog jie jūsų paklaustų? Kaip jie sureagavo?

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

1 + two =

Vėl keičiate savo dienos planus, kad prižiūrėtumėte anūkus