2024rugpjūčio 12d.
Vasara šlapo po dienos ir aš, Vytautas, sėdi prie senų medinių stalų savo sodyboje Šilalės rajone, rašau šį dienoraštį. Prie šios sodybos sugrįžo mano draugė Austėja ir jos vyras Domantas, kuriuos pirkome dar rudens metu, o dabar norėjom viską sutvarkyti. Namas vis dar gražus, žiemą net ir šiltas, bet sklypas ir likusios konstrukcijos tikrai reikalauja daug darbo.
Seną sodą reikėjo paversti tikru rojų. Naują sauna jau užsakėme, per savaitę atveš ir sumontuos, tik vietą turime nustatyti. Šalia saunos planuojame pastatyti rūbų pakabą, medinę laužavietę, poilsio altaną. Vaikai pažadėjo atvažiuoti ir viską padėti.
Čia ramu, galime visus metus apsistoti. Jau pensininkai, išdaviau, kalbėdamas su Austėja.
Aš peržiūrėjau sandėlį reikės tik duris pakeisti. pridėjau.
Aš patikrinau galinę verandą. Prisimeni, kalbėjome apie altaną? Jos tikrai nebus. Verando centre didelis apskritas stalas ir senoviniai kėdės. išsakiau.
Jų tiesiog atnaujinkime, dar šimtmetį tarnaus. Ir iš ten galėsime mėgautis sodu, gerkime arbatą. paklausiau Austėjos.
Durys yra pirmiausia. Viskas darome kieme, kad iš gatvės nebūtų matoma, bet graži. Prie namų turėsime pievos ir gėles. sutiko ji.
Gėlės jau yra, daugiamečiai krūmai, reikia tik nuspręsti, kur ko sodinti. Gal reikės perkelti kelis, bet šį vasarą paliksime taip. patvirtinau.
Po savaitės atvežė sauną, atvyko vaikai, pradėjo šlaitų tvarkymas. Gela, kaimynė Birutė, atėjo pažinti, jos anūkai visą laiką sukosi aplink namą.
Ar turite anūčių? paklausiau.
Turime, jie artėja. atsakė ji.
Kodėl statote tokį didelį tvorelį? Mes su kaimynais visą laiką be tvorų apsisprendėme. išdavė Birutė.
Be tvorų? O ką čia buvo? Šiandien ją pašalinome. Tvoras krito, mums svarbus tvarkingumas. Nesijaudinkite, neturime perimti jokios papildomos pusės. Tvoras tiesiai linija su sklypo riba. atsakiau.
Ir vartų nebus? Mūsų čia visada buvo prieiga. trukdė ji.
Jūs galvojate apie kiemą tarp mūsų? Ne, toks planas nėra. Įėjimas tik iš gatvės. patikslinau.
Kaip mūsų vaikai bėgs? Jūs ir aš nuėjome medžius nuimti, vaikams patiko lipti per juos. išdavė ji.
Mes nenuėmėme medžių, tik apkirėme ir išvalėme, naujų pasodijome. Jūsų vaikams leiskite lipti ant mūsų medžių. atsakiau.
Nauja, viskas nauja. O kodėl krūmai ties mūsų tvorelės? paklausė Birutė.
Krūmai tik grožiui! šyptelėjau.
Birutė išėjo, bet sugrįžo su naujais klausimais. Jos anūčiai bėgo po Austėjos ir Domanto sklypą, kol įrengė naujus vartus.
Jūs čia įsitvirtinote, vėl sakė Birutė. Žiemos čia liksite?
Laikas parodys. atsakiau.
Kodėl uždaryti vartus? Čia vaikų kamuoliai visada puikiai bėgo, patogu ir saugu. ginčijosi ji.
Mano grąžos visi užimti, o ne jūsų. Jūs tiesiog skiriate šviežius svogūnus ir uogų marmeladą iš etikečių. šmaikščiai nutariau.
Uždaryk vartus, kad nežiūrėtų kiti, o jūsų anūkai čia nevaldymą turėtų. Prieš du dienas jie išleido mūsų paukščius, bet nė vienas jų nesulaukė. atsakiau.
Jūs turite vištas? Reiškia, čia norite gyventi? paklausė ji.
Mes jau čia gyvename. patikrinau.
Liepos pabaigoje šventėme Domanto gimimo dieną. Vaikai atvyko, anūčiai visa šeima susirinko. Vyrų rankomis kepėme kiaulieną, moterų salotas, stulbinome staliuką ant verandos.
Sveikiname kaimynus, kaip sakoma, be kvietimo. Mes visada taip darome, nes esame kaimynai. Vaikai jau nuo ryto žino ką daryti. pradėjo Birutė.
Jūs pasiruošėte, svečiai atvyko, tai šventė. Sėdėsime kartu, vaikams linksma, ir ilgą laiką mes siekiame tapti draugais. atsakiau.
Atrodo, kad mes nepakvietėme jus. Mūsų šventė yra šeimos, o santykiai su jumis kaimynystės, ne šeimos. pratęsė Birutė.
Galbūt ateityje tapsime artimesni, vaikai išaugs, gal susituoksime, juokavo ji.
Birutė nepritarių, bet niekas nepaisė. Jos anūčiai vilkėsi po visus kamščius, sukrėtė ąžuolus, kriaušes, įlipo ant saunos stogo, bet nelaimėjo. Vėliau juos žavėjo akmenys aplink namą vienas iš jų užmetė akmenį į pūstų baseiną. Tai užtruko, kol visi pastebėjo. Vaikai su džiaugsmu šokinėjo iš baseino, kai iššautė vanduo.
Pagaliau, jau greitai rudenis, laikas tvarkyti baseiną, pasakė Birutė. Vaikai pasilanko.
Jums laikas namo! sako ji.
Dar nesėdėjome, vaikai alkanūs. Pasiimkite viską prie stalo! paskambino Domantas.
Šventė šiek tiek nuskambėjo, bet kitą savaitę vaikai vėl atvyko. Vėl šventėme Austėjos ir Domanto 35metį kartu. Šį kartą vienas iš jų, jų septynių metų anūkas, užrakino vartus.
Girdėjome, kaip kažkas beldžia į vartus. Visa šeima veido, kad niekas nevyksta. Skambėjo dešra, šviežias orai.
Kada susitiksime mieste? klausėme.
Pagalvinsime. Rudenį pavalgyti, po to pamatysime. Dar turiu subraukti obuolius derlius šiemet puikus. Mums patinka viskas, išskyrus Birutę, bet ji mums ne kliūtis. Išmokome su ja susitaikyti. įvertinau.
Visi kartu juokėsi. Svečiai išvyko, o Austėja ir Domantas liko vieni. Prieš mus laukia rudenis, žiema Mes bandysime. O jei nepavyks, visada galime sugrįžti į miesto butą Vilniuje.
Birutė išvyko, nes jos anūkams laiką į mokyklą. Dukra nevaldo visko, bet močiutė padės. Domantas ir aš atsipūsti lengvai, dėkojome Dievui už tokį kaimynystės iššūkį.
Šiandien supratau, kad tikras ryžtas ir kantrybė tai raktas į ramybę, net kai šalia gyvena įvairius kaimynus.
**Pamoka:** kai gyvenime kyla nesutarimai, svarbiausia išlaikyti širdį atvirą ir dirbti kartu, nes tik tada sukurtas namų šiluma išlieka ilgai.
