Mano dukra nevilties gniaužtuose: ašaros ir gyvenimo prasmės paieškos

Aš esu dviejų vaikų motina — sūnaus ir dukros. Jau daugelį metų esu našlė. Mano vyras dar spėjo pamatyti anūkų gimimą, bet, deja, išėjo iš gyvenimo prieš tai, kai mūsų vaikai nusprendė susituokti.

Mūsų šeima visada gerbė tradicijas. Tikėjome, kad jei du žmonės myli vienas kitą ir nori būti kartu, tuomet oficiali santuoka – tiek civilinė, tiek bažnytinė – yra būtina.

Vis dėlto, mano vaikai turėjo kitokią nuomonę. Kiekvieną kartą, kai bandžiau juos įtikinti įteisinti santykius, jie tik šypsojosi, sakydami, kad mano įsitikinimai pasenę. Jie mane tikino, jog jų meilė nereikalauja antspaudų ir ceremonijų, kad įrašas pase nieko nepakeis jų jausmuose.

Bet gyvenimas, deja, patvirtino mano nuogąstavimus pačiu skaudžiausiu būdu.

Vieną ankstų rytą išgirdau beldimą į duris. Prie slenksčio stovėjo mano dukra Vaida. Vienoje rankoje ji laikė lagaminą, kita vedė trejų metukų dukrytę, o šalia vežimėlyje miegojo kūdikis. Jos akys buvo pilnos ašarų.

– Mama, ar galiu vienai dienai pasilikti pas tave su vaikais? Domas mus išvarė… Jis turi kitą… – jos balsas drebėjo.

Buvau priblokšta. Kaip jis galėjo taip pasielgti? Juk Vaida jam padovanojo du nuostabius vaikus! Norėjau nedelsiant eiti pas jį ir išsiaiškinti. Tačiau, pamačiusi dukros būklę, apkabinau ją, pabučiavau ir nusprendžiau tuo metu apie tai nekalbėti.

Vaida baigė pedagogikos studijas, tačiau taip ir nepradėjo dirbti. Domas, jos sugyventinis, reikalavo, kad ji liktų namuose:

– Man nereikia tavo pinigų. Noriu grįžti į jaukius namus, valgyti naminį maistą, vilkėti švarius marškinius. Aš pasirūpinsiu mūsų šeima.

Nusprendžiau paskambinti Domui. Paklausiau jo apie šeimą ir ateitį. Jis ramiai atsakė:

– Mano širdis dabar priklauso kitai. Aš padėsiu vaikams, bet Vaida man – praeitis.

Nuo to laiko jis mums siunčia nedidelę sumą kiekvieną mėnesį. Mano pensijos vos pakanka visiems. Vaida prislėgta, nuolat verkia ir nemato prasmės ateityje.

Dabar ji supranta, kaip svarbu buvo oficialiai įforminti santykius. Santuoka – tai ne tik meilės simbolis, bet ir apsauga, ypač moterims.

Kreipiuosi į visus tėvus: įtikinkite savo vaikus santuokos svarba. Ši „mada“ gyventi kartu be įsipareigojimų gali baigtis tragedijomis. Šeima turi būti grindžiama tradicijomis ir įstatymais. Tik taip galime apsaugoti savo vaikus ir anūkus nuo panašių nelaimių.

Rate article
Zibainis
Add a comment

;-) :| :x :twisted: :smile: :shock: :sad: :roll: :razz: :oops: :o :mrgreen: :lol: :idea: :grin: :evil: :cry: :cool: :arrow: :???: :?: :!:

1 × two =

Mano dukra nevilties gniaužtuose: ašaros ir gyvenimo prasmės paieškos