Be kategorijos
015
Aštuoneri metai – niekis
Aštuonerių metų menkniekiai Telefonas suskambo pusę aštuonių ryto, kai Rasa stovėjo prie senos elektrinės
Zibainis
Be kategorijos
073
Palikta dėl meilės
Mama sugrįžo iš darbo neįprastai pakylėta, skruostuose žydėjo raudonis, lūpose žaidė švelni, seniai matyta šypsena.
Zibainis
Be kategorijos
034
Aš tavęs neapkenčiu
Žinai, kaip keista grįžti po tiek metų namo… Nieko lyg ir nepasikeitė. Viltė sėdėjo taksi prie
Zibainis
Be kategorijos
031
Mano vardas Elijas. Jau dvidešimt metų dirbu bagažo atsiėmimo ir pamestų daiktų skyriuje Vilniaus geležinkelio stotyje – čia visada triukšminga ir chaotiška
Mano vardas Artūras. Jau dvidešimt metų dirbu bagažo atsiėmimo ir pamestų daiktų skyriuje Vilniaus geležinkelio stotyje.
Zibainis
Atsakymas be klaidų
– Rasa, ar jau pasiruošei? Aš į mokyklą pavėluosiu! Ieva greitai papurtė paskutinius Dominyko marškinius
Zibainis
Be kategorijos
038
Sofa iš devyniasdešimtųjų
Devyniasdešimtųjų sofa Vaikai, turim jums siurprizą! spindėjo Janina Vitienė, lyg eglutės girlianda
Zibainis
Naktinis giminaitis ir ramybės kaina
Tik ne vėl, tyliai ištariau, žvelgdamas į kriauklę, pilną muiluoto vandens. Virtuvės laikrodžio rodyklės
Zibainis
Be kategorijos
0316
Be kaltės kalta
– Tu pasiimi savo dukrą ir išsikraustai. Mums su tavimi daugiau nieko bendro nėra! –
Zibainis
Kantrybės ribos
Kantrybės ribos Kodėl toks susiraukęs, Dainiau? Su Migle susipykom? pasiteirauja Julius, patraukdamas
Zibainis